Asociatyvi nuotr.

Nuo praėjusių metų Lietuvoje privaloma atskirai rūšiuoti maisto bei virtuvės atliekas. Nauja tvarka įvesta laikantis Europos Sąjungos Atliekų pagrindų direktyvos, kuri numato, kad biologinės atliekos privalo būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos namų ūkiuose. Vis dėlto kai kurios savivaldybės vėluoja įgyvendinti šiuos reikalavimus. Tarp jų – ir Rietavas bei Plungė.

Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) Visuomenės informavimo specialistė Eglė Geležinė „Labas Plunge“ sakė, kad Plungės rajone maisto atliekos kartu su žaliosiomis atliekomis jau surenkamos iš individualių namų gyventojų, o gyvenantiesiems daugiabučiuose kol kas tokia paslauga neteikiama.

Anot TRATC-o atstovės, gyventojams greičiausiai bus išdalinti kibirėliai maisto atliekoms. Pašnekovė akcentavo, jog Plungėje jau įrengta reikalinga infrastruktūra maisto atliekoms surinkti. „Šiuo metu prie daugiabučių įrengti pusiau požeminiai žaliųjų atliekų konteineriai bus pervadinti maisto atliekų konteineriais. Ten daugiabučių namų gyventojai galės šalinti negyvulinės kilmės maisto atliekas“, – paaiškino E. Geležinė.

Jos teigimu, gyvulinės kilmės maisto atliekų Plungėje surinkti kol kas neplanuojama. Šiuo metu mechaninio biologinio apdorojimo gamykloje yra apdorojamos tiktai augalinės kilmės atliekos.

Asociatyvi nuotr.

Specialistė pabrėžė, kad rūšiuojant atliekas daugiausiai reikšmės turi žmonių sąmoningumas, todėl ir šiuo atveju labai svarbu, jog maisto atliekų konteineriai netaptų mišrių atliekų konteineriais.

Rietavo Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė-ekologė Jūratė Petrauskienė „Labas Plunge“ papasakojo, esą galvojant apie žaliųjų ir maisto atliekų kompostavimą buvo nutarta individualių namų gyventojus aprūpinti komposto dėžėmis. Anot pašnekovės, atskiro maisto atliekų surinkimo nuspręsta nevykdyti, nes savivaldybėje dominuoja kaimiškosios teritorijos.

J. Petrauskienė sakė pastebėjusi, kad gyventojai iš tiesų domisi namudiniu kompostavimu. Dėl to ir dėžių, skirtų kompostavimui, poreikis tikrai didelis. Buvo tikimasi, jog praėjusiais metais kompostavimui vystyti Savivaldybė lėšų gaus ir iš ministerijos. Visgi, jų nepavyko gauti. Šiai programai vykdyti yra numatytos Savivaldybės biudžeto Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.

Aplinkos ministerijos pranešime skelbiama, kad maisto ir virtuvės atliekas išmetant į mišrių atliekų konteinerius dažnai užteršiamos tuose pačiuose konteineriuose esančios antrinės žaliavos. Dėl to mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose jas atskirti yra daug sunkiau, o kai kuriais atvejais jų atskyrimas yra neįmanomas. Su mišriomis atliekomis susimaišiusios biologinės atliekos užsiteršia smulkiomis plastiko arba stiklo dalelėmis. Apdorojus užterštas atliekas yra gaunamas techninis kompostas, kuris tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti.

O tinkamai išrūšiuotos maisto atliekos gali tapti naudinga žaliava. Anaerobiniu būdu pūdant žaliąsias ir maisto atliekas, iš jų galima pagaminti aukštos kokybės kompostą. Be to, tokios atliekos puikiai tinka ir biodujų ar elektros gamybai.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus vienas gyventojas iššvaisto vidutiniškai 141 kilogramą maisto. Namų ūkiai išmeta 87 kilogramus. Likusį maisto atliekų kiekį išmeta parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos ir panašiai. Visgi, per metus pavyksta surinkti tik 7000 tonų šių atliekų.