Linos Ruibienės nuotr.

Užpraėjusį penktadienį Plungės viešojoje bibliotekoje, bokšto parodų salėje, pristatyta Plungėje gimusios ir užaugusios, o dabar Prancūzijoje gyvenančios dailininkės ir ilgametės Europos Komisijos vertėjos Astos Bonniot tapybos darbų paroda „Maži pasauliai“.

Surengti parodą inspiravo prisiminimai apie parką
Dailininkė A. Bonniot džiaugėsi matydama į parodos pristatymą susirinkusius jos artimuosius, draugus, kitus plungiškius. Ir dėkojo visiems, kad nepabūgę šaltuko atėjo į biblioteką apžiūrėti parodą ir pabendrauti.

Linos Ruibienės nuotr.

„Plungė man yra labai brangus miestas. Tai mano gimtasis kraštas. Čia, o ypač parke, atsiskleidė mano kūrybinis polinkis. Tapau ir dalyvauju kolektyvinėse parodose jau 8-erius metus, bet ši paroda, kurioje galiu atsiskirti nuo kitų dailininkų ir parodyti save – pirmoji“, – kalbėjo dailininkė.

A. Bonniot (buvusi Mačerniutė) papasakojo vaikystėje turėjusį auklę Anicetą. Ši buvusi tremtinė ir per tremtį praradusi sužadėtinį. Savo šeimos taip ir nesukūrė, todėl sulaukusi vyresnio amžiaus galėjo visą savo dėmesį ir laiką skirti Astos priežiūrai.

Tapytoja pasakojo, kad auklė ją dažnai vesdavosi pasivaikščioti į parką, kur mergaitė prisirinkdavo kaštonų, gilių, lapų, šakų ir grįžusi namo kurdavo įvairias kompozicijas. Tokiu būdu reiškėsi mergaitės polinkis menams. Norėdama juos lavinti, paaugusi lankė privačias Telšių dailės technikumo dėstytojų pamokas, ten įgijo meno pradmenis.

Vilniaus pedagoginiame universitete A. Bonniot baigė anglų kalbą ir metodologiją, po to sekė studijos Londono universitete, kur studijavo vertimą konferencijoms. Savo darbinę karjerą plungiškė pradėjo Liuksemburge, Europos Komisijoje.

„Mano mokslus finansavo Europos Parlamentas. Norint gauti Europos Sąjungos tarnautojo etatą reikėjo išlaikyti egzaminą, o konkurencija buvo milžiniška. Į vieną darbo vietą pretendavo apie 300 žmonių. Bet sėkmingai išlaikiau egzaminą ir šį darbą dirbu jau 24 metus, verčiu iš anglų kalbos į prancūzų“, – pasakojo A. Bonniot.

Įsisukusi į darbinę veiklą prie savo pomėgio tapyti moteris sugrįžo tik prieš 10 metų. Pradžioje tapė savarankiškai, vėliau prisijungė prie Europos Sąjungos institucijų darbuotojų tapybos klubo, veikiančio Liuksemburge. O labiausiai ūpas pakilo pamačius, kad jos paveikslus noriai perka ir jais žavisi. Tada plungiškė į šią savo veiklą pradėjo žiūrėti kitomis akimis.

Gautas lėšas už paveikslus aukoja Ukrainai
pasakojo, kad iš savo pomėgio biznio ji nedaranti, visas už parduotus paveikslus gautas lėšas moteris paaukoja Ukrainai, o tiksliau organizacijai „Superhumans“, kuri užsiima vaikų, civilių, karių, netekusių galūnių, protezų finansavimu. Plungiškės teigimu, jai yra svarbu padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.

Parodos Plungėje pristatymo metu autorės teirautasi, kur ji semiasi įkvėpimo savo tapybos darbams. Anot plungiškės, įkvėpimo ieškoti nereikia, nes jis visada šalia, svarbiausia yra surasti laiko šiam pomėgiui.
„Aš turiu svajonę išeiti į ankstyvą pensiją ir pilnai atsidėti tapymui, nes man gyvenant intensyvų gyvenimą, dalyvaujant kursuose ir stažuotėse labiausiai trūksta laiko, kurį galėčiau skirti savo mylimai veiklai – tapybai“, – atviravo pašnekovė.

Ji pasakojo Liuksemburge antrus metus lankanti grafikos ir kinų tapybos kursus. Išbandžiusi daug įvairių skirtingų technikų: nuo tapybos akvarele iki grafikos. Ir visas per daug metų sukauptas žinias sudėjusi į Plungės viešojoje bibliotekoje eksponuojamus paveikslus, o parodą pavadinusi „Maži pasauliai“, mat kiekvienas paveikslas – tarsi atskiras pasaulis su savo istorija, nuotaika, koloritu.

O pirmoji autorinė A. Bonniot darbų paroda Plungėje surengta neatsitiktinai. Pasak moters, šiame mieste – jos šaknys, šeima, artimi žmonės ir didžiausias kūrybinis įkvėpimas – parkas. Dailininkė sakė gana dažnai sugrįžtanti į Plungę aplankyti savo mamos Jerutos. Paviešėjusi gimtinėje skuba į sostinę pas dukrą Emiliją, kuri augo ir vidurinę mokyklą baigė Liuksemburge, studijavo Olandijoje, o dabar kuris laikas gyvena bei dirba architekte Vilniuje.

Lietuvoje pasiilgsta bendravimo lengvumo, o Prancūzijoje – bendravimo gilumo
A. Bonniot pati gyvena Prancūzijoje. Pagalvojusi apie Lietuvą, kaip ir dauguma emigrantų, labiausiai pasiilgsta lietuviškos juodos duonos, kuriai visame pasaulyje niekas neprilygsta. Prancūzijoje pasigendanti ir namų ūkio srities specialistų, kurie sąžiningai laikytųsi duoto žodžio ir nepriekaištingai atliktų darbą. Pasak pašnekovės, šiuos specialistus Lietuvoje reikėtų labiau vertinti, nes gyvenant Prancūzijoje tokį žmogų prisišaukti – vienas vargas, o jeigu ir atvyksta bei imasi darbo, kokybės nė su žiburiu nerasi.

„Sugrįžtu į Lietuvą pasiilgstu belgiško šokolado, gerų prancūziškų sūrių, bendravimo lengvumo, o būnant ten – bendravimo gilumo. Tada pastebiu, kad nejučia pasidarai toks dvilypis ir tarptautinis žmogus. Išlikti gerame santykyje ir taikoje su savimi labiausiai padeda šaknys“, – kalbėjo tapytoja.

Linos Ruibienės nuotr.

Prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu
Tarp renginio dalyvių buvusi Lietuvos dailininkų sąjungos tarpdisciplininio meno sekcijos pirmininkė, fotografė ir žurnalistė Lilija Valatkienė atskleidė prieš 7-erius metus Plungės viešojoje bibliotekoje rengusi parodą „Saga apie Lietuvą“ ir iki šiol prisimenanti itin šiltą ir svetingą žemaičių priėmimą.

L. Valatkienė atskleidė su A. Bonniot besibičiuliaujanti jau bene 20 metų, todėl negalėjusi praleisti progos pamatyti jos pirmąją autorinę parodą.

Moteris kalbėjo, kad žmonės neretai pamiršta vieną svarbų dalyką.

„Įsikėlus į naujus namus visų pirma reikia įsigyti ne sofą ar šaldytuvą, o paveikslą. Tas paveikslas tave atveda emociškai į naujus namus, kaip katinas. Pasikabinsi jį radęs tinkamą vietą ir visada prisiminsi savo pirmąjį žingsnį į tuos namus. Šaldytuvai bei sofos nusidėvi ir juos išmeti, o menas lieka sielai“, – kalbėjo viešnia.

Pasak L. Valatkienės, prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Lygiai taip pat ir tapytojas, kuris paėmė teptuką į rankas ieškodamas saviraiškos, ilgainiui gali užaugti ir prisijungti prie profesionalių dailininkų. L. Valatkienė pakvietė A. Bonniot gerai apsvarstyti galimybę prisijungti prie Lietuvos dailininkų sąjungos, vienijančios apie 1 500 narių.

Na, o plungiškiai ir miesto svečiai kviečiami nepraleisti galimybės ir aplankyti Plungės viešojoje bibliotekoje veikiančią A. Bonniot tapybos darbų parodą, kuri bokšto parodų salėje bus eksponuojama iki vasario 7 dienos.