Sauliaus Narkaus nuotr.

Praeitą savaitę vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje lyg iš gausybės rago liejosi norai ir buvo dalijamasi… svajonėmis. Artėja ateinančių metų rajono biudžeto svarstymas, tad pats metas aptarti, kokius darbus galima būtų padaryti skiriant tam lėšų iš biudžeto. Pirmiausia pasidalyti su visais savo pageidavimų sąrašu buvo pakviesti Plungės rajono seniūnijų vadovai. Jie, aišku, pasinaudojo proga vietos valdžiai išsakyti, ko reikėtų, kad gyvenimas seniūnijose taptų patogesnis. Tiesa, seniūnai iškart buvo įspėti, jog turėti didelių lūkesčių, kad jų norai išsipildys, nereikėtų. „Esame pasirengę išklausyti jūsų pageidavimų sąrašą, bet neaišku, ar viską pavyks įgyvendinti, ar pinigų viskam užteks“, – pažymėjo komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Tariasi su seniūnais

Posėdyje dalyvavusi Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė taip pat akcentavo, jog šiuo metu Savivaldybėje vyksta „didieji biudžeto rengimo darbai“. „Seniūnijos teikia savo biudžeto projektus, mes juos analizuojame, nagrinėjame. Šiemet nauja tai, jog kiekvieną seniūniją kviečiame aptarti jų biudžetus. Mes išdėstome savo gaires, jie – savo poreikius“, – aiškino vedėja. Ji taip pat pridūrė, jog faktas, kad ateinančių metų biudžetas auga 14 proc., nereiškia, kad gyvensime geriau. Padidėjimas daugiausia bus skirtas darbo užmokesčio augimui finansuoti, kadangi nuo naujų metų kyla minimali alga, taip pat socialinėms išmokoms. „Patenkinti visų jūsų poreikių nebus galimybių“, – pasakė D. Mažeikienė.

Tai apie ką svajoja mūsų rajono seniūnai?

Štai Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė užsiminė turinti porą, kaip pati pabrėžė, utopinių norų. Vienas jų – Babrungo seniūnijos administracijos patalpų antrame aukšte įrengti kondicionierių, nes vasarą čia labai trūksta oro, darosi net neįmanoma dirbti. Kita svajonė – seniūnijai įsigyti traktorių. „Sniegui valyti, kad nereikėtų pirkimų daryti šiai paslaugai“, – aiškino seniūnė. Toks noras turi kainą – 50 tūkst. eurų.

Komiteto narys Robertas Endrikas nusistebėjo, kodėl tokį norą išreiškė tik Babrungo seniūnija, negi kitoms traktorius nereikalingas ir apie tai nesvajoja? „Gal tai reiškia, kad jums jau tas traktorius yra pažadėtas, jau yra nuspręsta?“ – retoriškai klausė politikas.

Babrungo seniūnija tikisi, jog Savivaldybė prisidės ir prie Babrungo skvere planuojamos daugiafunkcės aikštelės įrengimo.

Tuo, kad jau keletą metų nebegali sutaupyti lėšų, skundėsi Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė. Galvos skausmą kelia nauja darbo vieta – pastatas, į kurį persikėlė seniūnijos administracija. Jis po renovacijos dar nepriduotas, įvairūs reikalavimai sudaryti privalomas pastato priežiūros sutartis kasmet iš seniūnijos biudžeto „suvalgo“ 7 200 eurų, o juos juk būtų galima investuoti kažkur kitur.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Seniūnija susiduria ir su Alsėdžių miestelio gatvių apšvietimo problema. „Nepatekome vieninteliai iš seniūnijų į antrąjį apšvietimo etapą. Turime keletą gatvių, kurios visiškai neapšviestos, esame atsilikę nuo kitų seniūnijų. Lyg akmens amžiuje gyventume“, – dėstė seniūnė, užsimindama ir apie nejudančius miestelio centrinės dalies sutvarkymo darbus, o juk detalusis planas padarytas dar 2013 metais. Norėtųsi, kad šios problemos pajudėtų iš vietos.

Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė išsakė nerimą dėl naujųjų kapinių Kuliuose: kelio, vedančio į jas, būklė kasmet vis blogėja. Būtina spręsti ir vandentiekio klausimą, nes kapinės gresia likti be vandens, kadangi iki šiol su bendrija, teikusia šią paslaugą, turėta sutartis nebegalios: bendrija išregistruota.

Kuliai taip pat turi bėdų dėl gatvių apšvietimo: nors ši seniūnija ir pateko į gatvių modernizavimo programą, tačiau menkai iš to naudos – neužteko lėšų planuotiems darbams įgyvendinti. Gal situacija pasikeis ateinančiais metais?

D. Petrauskienė užsiminė ir apie Kuliuose įrengiamą parką. Nors dar tikrai pabaigos nematyti, bet žmonės jau labai pamėgę šią už seniūnijos administracijos pastato esančią teritoriją, tad gerai būtų, kad parko įrengimas vyktų sparčiau.

Ir galiausiai dar vienas didelis galvos skausmas – Kulių kultūros centro pastato būklė. Seniūnė kvietė atkreipti dėmesį, jog šis kultūros objektas miestelyje yra tragiškos būklės: „bėgantis“ stogas, skęstantys rūsiai. „O juk čia yra mūsų vadinamoji priedanga“, – pažymėjo D. Petrauskienė.

Tarp Kulių seniūnijos norų – generatoriaus, sniego valytuvo šaligatviams įsigijimas. Seniūnė kvietė atkreipti dėmesį, jog gerai būtų skirti seniūnijoms ir reprezentacinių lėšų, nes surasti rėmėjų įvairioms šventėms kaskart vis sudėtingiau, o juk pavaišinti kava ar arbata renginių svečius norisi.

Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas, dėstydamas savo pastebėjimus, sakė, jog kitais metais būtina sutvarkyti Kantaučių kapinių vandens sistemą, tęsti gatvių apšvietimo darbus. Svajonėse – ir seniūnijos turimam traktoriui nupirkti priekabą.

M. Stančiko nuomone, taip pat būtina atkreipti dėmesį į seniūnijose esančius priešgaisrinius rezervuarus: siekiant išvengti nesklandumų ugniagesiams pasipildyti vandens atsargas, būtina sutvarkyti privažiavimus prie šių objektų.

Savo norus išsakė ir Žemaičių Kalvarijos seniūnė Dovilė Brasaitė. Ji atkreipė dėmesį, jog, dėliojant seniūnijos biudžetą, reikėtų įvertinti būtinybę Žemaičių Kalvarijos kultūros centre, kuriame įsikūrusi ir seniūnijos administracija, įsirengti vandens valymo filtrą. Tai – pirmos būtinybės klausimas, kadangi vandens kokybė, pasak D. Brasaitės, dėl vamzdynų būklės labai prasta. „Su tokia pačia problema susiduria ir bažnyčia, senelių namai – sulaukiau atsiliepimų dėl netinkamo vartoti vandens“, – kalbėjo seniūnė. Vandens filtro įrengimas, D. Brasaitės teigimu, atsieitų apie 2,5 tūkst. Eur.

Komiteto nariai pastebėjo, jog suma – ne tokia jau ir didelė, bet ar šios problemos neturėtų spręsti UAB „Plungės vandenys“? R. Endrikas atkreipė dėmesį, jog ši bendrovė „eina“ su 4 mln. eurų projekto įgyvendinimu, tačiau, pasirodo, Žemaičių Kalvarijos gyventojai neturi normalaus vandens. „Taip būti negali“, – pyko politikas. Nuspręsta, kad šiuo klausimu reikia papildomai kalbėtis su „Plungės vandenimis“.

D. Brasaitė taip pat išsakė pastabą, jog jos vadovaujamai seniūnijai reikėtų skirti daugiau lėšų komunalinėms funkcijoms įgyvendinti, o konkrečiai – dėl Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų patiriamoms išlaidoms padengti (aplinkos tvarkymas, žmogiškųjų išteklių trūkumas ir pan.). Seniūnės manymu, reikalinga įrengti ir pakeliamą užkardą senosiose kapinėse: kad galima būtų kontroliuoti ten esantį netvarkingą eismą.

Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus užsiminė, jog jų noras būtų seniūnijos administracijos patalpose įrengti erdves „sporto reikmėms“, tuo labiau, kad laisvos vietos čia atsirado.

Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas viliasi, jog pavyks įgyvendinti siekį į buvusią Grumblių mokyklėlę perkelti seniūnijos administraciją. Seniūno nuomone, jei administracija iš Grumblių bus apskritai iškeldinta, tai šios gyvenvietės laukia Paukštakių kaimo likimas: gyvenimas čia sustos, taps nebepatrauklus jaunoms šeimoms – kaimas pradės nykti. „Staneliai labiau yra priemiestinė gyvenvietė, o Grumbliai seniūnijos administracijai yra tinkamiausia vieta“, – dėstė A. Vasiliauskas.

Platelių seniūnas Robertas Šimkus, kuruojantis ir Šateikių seniūnijos klausimus, vėlgi kalbėjo apie gatvių apšvietimo darbų tęstinumą, palaikė siūlymą dėl priešgaisrinių rezervuarų privažiavimų sutvarkymo, užsiminė apie planus pradėti įgyvendinti Gintališkės piliakalnio tvarkymo projektą. Tarp norų – stebėjimų kamerų Platelių miestelyje sumontavimas. „Plateliai – turistinė vietovė, tad matome tam būtinybę, ypač vasarą“, – kalbėjo R. Šimkus.

Išklausę seniūnus ir jų norus, Kaimo reikalų komiteto nariai pastebėjo, jog visos pastabos – realios, „nė vienas projektas nėra perteklinis“, tačiau faktas, kad viską vargiai pavyks įgyvendinti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Tiesa, D. Mažeikienė užsiminė, jog kai kurios seniūnijos gali džiaugtis tuo, kad rengiant rajono biudžeto projektą 50 proc. už Savivaldybės parduotą turtą atiteks toms seniūnijoms, kuriose tas turtas yra. Taigi 34,4 tūkst. eurų planuojami Paukštakių seniūnijai, 31 tūkst. eurų – Stalgėnų.