Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Praėjusią savaitę Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje pristatyta rietaviškės Birutės Mickienės fotografijų paroda „Matyti grožį“. Tai – debiutinė moters paroda, dėl to ji sakė, kad labai jaudinasi. Tačiau parodos autorės pasakojimas apie pomėgį fotografuoti ir apie netikėčiausias situacijas, į kurias šis pomėgis ją atvedė, taip įtraukė visus susirinkusiuosius, kad renginys užtruko ilgiau nei planuota. O ir jam pasibaigus niekas neskubėjo namo – dažnam knietėjo asmeniškai pasveikinti fotografę su pirmąja paroda ir palinkėti toliau gaudyti akimirkas bei rodyti jas aplinkiniams.

Su fotoaparatu – nuo jaunų dienų
B. Mickienė jau daug metų dirba miškininke, be to, yra užkietėjusi keliautoja, aerobikos ir linijinių šokių šokėja. O su fotografija draugauja, galima sakyti, nuo vaikystės, pirmą kartą fotoaparatą, dar juostinį, į rankas paėmė tebesimokydama penktoje klasėje, 1976 metais, taigi kitąmet sukaks lygiai 50 metų nuo to momento.

Baigusi mokyklą Birutė šį savo pomėgį pavertė darbu – ėmė fotografuoti vestuvėse. Pati ir ryškindavo nuotraukas, urėdijoje, kur dirbo, tam net buvo gavusi kambarėlį.

Kaip sakė parodą „Matyti grožį“ pristačiusi bibliografė Vilma Piliuvienė, dabar B. Mickienės fotografijas galima išvysti ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žurnale „JI“, kartais jos nuotraukos parodomos ir žinių laidose per televiziją. Be to, neseniai Skuodo bibliotekos organizuotame konkurse „Akmenėlis turi šaltą širdį“ Birutės fotografija pelnė pirmąją vietą.

Ilgai brandintas sumanymas
Būdama aistringa keliautoja, Birutė sakė visur su savimi pasiimanti ir fotoaparatą, mėgstanti užfiksuoti istorines vietas, dvarus, pilis. Pasak jos, ilgą laiką kirbėjo mintis, kad būtų prasminga surengti tokių kelionių nuotraukų parodą. Paraginimų eksponuoti savo nuotraukas sulaukdavo ir iš aplinkinių, tačiau vis pritrūkdavo drąsos.

Moteris dėkojo bibliotekai ir bibliografei V. Piliuvienei, kad paskatino surengti debiutinę parodą ir suteikė jai erdvę. Kaip paaiškėjo, parodos pristatymui ruoštasi ilgai, kone metus. Fotografė sakė, kad jai sunkiausia buvo iš tūkstančių turimų nuotraukų atrinkti dvi dešimtis parodai. Kaip prisipažino, tam paaukota ne viena naktis.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Ekstremalūs išbandymai
Susirinkusieji prašė fotografės papasakoti, kokių nuotykių ji yra patyrusi „gaudydama“ kadrus. Birutė papasakojo, kad dėl kai kurių parodoje eksponuojamų nuotraukų teko lipti ant stogo, nors paniškai bijo aukščio, taip pat žiemą gulti į pusnį. Savotiškas iššūkis buvo meniškai įamžinti ir saulėtekį. Birutė juokėsi esanti tikra pelėda ir ankstyvi rytai – ne jai.

Daug paprasčiau buvo pagauti vadinamąjį raudonąjį mėnulį, nors tos ypatingosios akimirkos teko lūkuriuoti kone visą naktį. Bet buvo verta – nuotrauka eksponuojama ir parodoje.

Paklausta apie ekstremalius potyrius, fotografė prisiminė ir pernykštį savo pasivaikščiojimą Debesnų botaniniu taku, prie Varnių. „Kol vaikščiojau tuo mediniu taku, viskas gerai buvo. Bet tada pamačiau, kad palei upelį skraido drugeliai, įrašyti į Raudonąją knygą. Kad juos nufotografuočiau, reikėjo nulipti nuo tako ir paėjėti tarp pelkės akivarų“, – pasakojo rietaviškė.

Nereikia nė sakyti, kad bandymas buvo nevykęs. Rietaviškė nė pati nepajuto, kaip viena koja įsmuko į pelkę iki pat šakumo. Laimei, šiaip ne taip išrėpliojo, radusi švaresnio vandens išsiskalavo drabužius ir toliau patraukė į drugelių „medžioklę“.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Senosios fotografijos mokyklos atstovė
Paklausta apie ateities planus, B. Mickienė sakė, kad norėtų surengti visokių senienų bei istorinių pastatų nuotraukų parodą. Būtų įdomu parodyti ir savo pirmuosius fotografinius bandymus, bet tam reikėtų jau didesnio pasirengimo, nes visos senosios nuotraukos saugomos negatyvuose.

Moteris prisiminė pernai Kaune, Nemuno saloje, turėjusi galimybę pasisemti patirties iš garsių fotografų ir padirbėti kartu su jais. Rietaviškė pasakojo ir džiaugusis šia galimybe, ir stebėjusis, kad fotografijos asai kelių klavišų paspaudimu bet kurią savo darytą nuotrauką pakoreguoja taip, kad ji tampa neatpažįstama.

Tuo tarpu pati B. Mickienė su nuotraukų retušavimo programomis „nedraugaujanti“, savo fotografijas eksponuojanti visiškai neapdirbtas – tokias, kokias pavyko įamžinti pasitelkiant vien fotoaparatą ir savo žinias. Dėl to jos darbai – savotiškas unikumas šiuolaikinėje dirbtinio intelekto eroje.