Linos RUIBIENĖS nuotr.

Balandžio 23–29 dienomis Rietavo savivaldybėje, kaip ir kituose šalies miestuose, minėta jubiliejinė – 25-oji – nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Ta proga balandžio 30 dieną Rietavo Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje lankėsi Vokietijoje gyvenanti viena populiariausių lietuvių knygų rašytojų, prozininkė Jolita Herlyn ir pristatė savo naujausią knygą „Nepažįstamoji“.

Meilės emigrantė Hamburge
Susitikimas su knygų autore J. Herlyn prasidėjo nuo skambaus ir melodingo muzikinio kūrinio, kurį gitara atliko Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos mokinė Vytautė Kukanauskaitė. Renginio vedėja ir viešosios bibliotekos direktorė Erika Pranckevičienė visiems susirinkusiesiems pristatė daugeliui puikiai žinomą vieną skaitomiausių grožinės literatūros knygų autorę.

J. Herlyn biografijoje puikuojasi net keturiolika parašytų romanų. Pirmą kartą Rietave viešėjusi rašytoja prisipažino, kad jos romanai gimė tik todėl, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms teko išvažiuoti iš Lietuvos.

„Mano kaip rašytojos istorija prasidėjo nuo to, kad gavau pasiūlymą ir darbo kontraktą Danijoje, Kopenhagoje. Tada nė neįtariau, kad peržengus 40-ies metų amžiaus slenkstį mano gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Su nauju darbu atėjo naujas vyras, po dvidešimties metų pertraukos vėl tapau mama ir teko pagyventi ne vienoje užsienio šalyje.“

Po netikėtos pažinties rašytoja J. Herlyn apsigyveno Vokietijoje, kadangi jos vyras kilęs iš Hamburgo. Nemokėdama vokiečių kalbos, su pusantrų metų amžiaus sūneliu ant rankų moteris bandė įsilieti į darbo rinką.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Viešnia pasakojo tada maniusi, kad nebeturi sau pačiai nieko įrodinėti, kadangi buvo dirbusi pačių įvairiausių darbų: nuo universiteto dėstytojos, darbo savivaldybėje, iki bankininkės.

J. Herlyn buvo įsitikinusi, kad jau pakankamai pasiekė, o dabar gali būti tiesiog gera mama ir žmona. Bet jos vyras manė kitaip. Sutuoktinis jos paklausė: „O ką prasmingo tu gali nuveikti per ateinančius 20 metų?“ Išgirdusi tokį drąsų klausimą moteris tikino įsižeidusi, bet kitą dieną atsisėdo prie kompiuterio ir pradėjo rašyti romaną.

Tai nebuvo spontaniškas rašymas, J. Herlyn visada į dienoraščius suguldydavo savo mintis, o sulaukusi 11-os metų parašė pirmąjį savo tekstą į laikraštį „Pionieriai“. Antrasis rašymo apie keliones į Klaipėdos miesto laikraščius „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“ etapas prasidėjo iškart po studijų.

„Taigi, galima sakyti, kad truputį rašyti visada mokėjau, o Vokietijoje rašymas man buvo tarsi galimybė nuo visko pabėgti. Kai rašiau savo pirmąją knygą, vyras vis sakydavo – sugrįžk į šeimą, nes aš buvau visiškai panirusi į šį darbą. Galiausiai jis įprato, kad kai pradedu rašyti, man reikalinga tyla ir ramybė. Žinoma, fiziškai galiu tvarkyti namus ir šluostyti dulkes, bet mintyse esu visiškai pasinėrusi į savo kūrybą“, – kalbėjo J. Herlyn.

Knygos paremtos tikrais faktais
J. Herlyn pasakojo, kad pradėjusi rašyti romanus nustojo rašiusi savo dienoraščius, kuriuos visada laikė terapiniu būdu susikaupusioms emocijoms paleisti. To priežastis labai paprasta – abiems veikloms nebeužteko kūrybinės energijos.

Visas knygas, kurias parašė J. Herlyn, įkvėpė ne tik noras įrodyti sutuoktiniui, kad ji gali užsiimti naudinga ir prasminga veikla, bet ir kitos patirtys, pavyzdžiui, iš draugės gautas skaudus laiškas, rasiniai ir kultūriniai sutiktų žmonių skirtumai, kelionės ir panašūs dalykai.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Skaitytojas, pasinėręs į J. Herlyn knygų pasaulį, ne tik susižavi įtraukiančiomis romanų istorijomis, bet kartu papildo savo žinių bagažą, nes nemaža dalis autorės sukurtų istorijų yra paremtos tikrais įvykiais, pasakoja apie aplankytas vietas, čia pamatytus istorinius objektus, sutiktus žmones ir patirtus kultūrinius skirtumus.

„Visose vietose, kurios yra aprašytos knygose, aš pati esu buvusi, o į Meksiką, Jukatano pusiasalį, pas Majų kaimelyje gyvenančią meksikietę šamanų palikuonę vykau net specialiai, kad tiksliai perteikčiau visą informaciją, reikalingą knygai. Susipažinau su lietuvaite, taip pat rašytoja, kuri ištekėjo už meksikiečio chemijos profesoriaus ir gyvena Meksikoje. Ir visais klausimais, kurie kildavo rašant knygą, kreipdavausi į ją ar jos vyrą“, – pasakojo autorė.

J. Herlyn atskleidė, kad knygas rašyti pradeda tik nuo trečios mėnulio jaunaties dienos, kad eitų lygiagrečiai su mėnulio ciklu. O geriausios mintys galvoje gimsta plaukiojant baseine arba vaikštant.