Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Plungės „Babrungo“ progimnazija Savivaldybei, užsimojusiai ją prijungti prie Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos, tarė aiškų ir argumentuotą NE, tuo tarpu Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis teigia, kad mokykla vadovaujasi emocijomis ir iškraipo faktus.

Pažeistos teisinės procedūros?

„Labas Plunge“ jau rašė, kad kovo pradžioje „Babrungo“ progimnaziją pasiekė žinia apie Savivaldybės planus prijungti ją prie Akademiko A. Jucio progimnazijos. Mokyklai nurodyta per 7-ias darbo dienas atsakyti, pritaria ji šiam sumanymui ar ne.

Kaip ir buvo galima numanyti, mokyklos atsakymas buvo neigiamas. Kovo 14 dieną mokyklos tarybos pirmininkės Sandros Slavinskienės pasirašytame rašte, adresuotame merui, išvardinta ne viena priežastis, kodėl mokykla priėmė tokį sprendimą.

Rašte dėstoma, esą nebuvo išsakyta jokių argumentų, kodėl mokyklai duotos tik 7-ios darbo dienos pateikti atsakymą, pritarianti ji pertvarkai ar ne, nors teisės aktais yra numatytas dvigubai ilgesnis terminas. „Galimai siekiant tokiu skubėjimu sutrikdyti mokyklos bendruomenę“, – spėja mokyklos taryba.

Rašte sukritikuotas ir Savivaldybės administracijos atstovų išsakytas vienintelis argumentas, kam reikalinga pertvarka – esą neturėdama 200 mokinių mokykla negali dalyvauti projektinėje veikloje ir gauti paramą savo infrastruktūrai gerinti.

Mokyklos tarybos teigimu, šis argumentas yra melagingas, nes mokinių skaičius svarbus tik dalyvaujant kai kuriuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Rezultatai – vieni geriausių rajone

Kaip minėta, mokyklos taryba nurodė nepritarianti pertvarkai ir šį savo sprendimą pagrindė tuo, jog mokinių skaičius progimnazijoje jau kelerius metus yra stabilus, mokykla neturi įsiskolinimų, nėra ir pedagogų stygiaus, o turimi mokytojai vidutiniškai dirba 0,84 etatu, kai tuo tarpu rajono vidurkis – mažesnis.

Rašte nurodoma, kad pagal mokinių skaičių „Babrungo“ progimnazija yra geriausiai visame rajone aprūpinta kompiuterine technika, turi santykinai daugiausiai mokinių, dalyvaujančių neformaliajame ugdyme, olimpiadose, konkursuose ir sporto varžybose.

Mokyklos tarybos rašte neliko nepaminėtas ir tas faktas, kad ne taip seniai progimnaziją ketinta plėsti, prie jos pristatant priestatą ir įsteigiant ikimokyklines bei priešmokyklines grupes, tačiau po pastarųjų savivaldos rinkimų, daugiausiai balsų Taryboje laimėjus Liberalų sąjūdžiui, šis projektas padėtas į stalčių ir vietoj jo gimė naujas – panaikinti mokyklos savarankiškumą.

„Stebina siekis sumenkinti mokyklos įvaizdį <…> jaučiama tendencija nuvertinti mažos mokyklos pasiekimus, sumažinti kai kuriuos rodiklius, kad mokykla atrodytų neįgali toliau vystytis. Laikas rodyti rimtas pastangas stengiantis išsaugoti ir nedideles mokyklas, kurios išsiskiria unikalumu, šiltu mikroklimatu, yra vietos bendruomenės kultūrinė dalis“, – dėstoma rašte. Ir priduriama, kad prijungta prie kitos mokyklos įstaiga greičiau sumenks, neteks savasties.

Pripažino, jog klaidų būta

Ši situacija ir minėtas mokyklos tarybos raštas aptarti pirmadienį vykusio Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu. Kaip kalbėjo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, mokyklos tarybos raštas praėjusį penktadienį buvo nusiųstas Nacionalinei švietimo agentūrai, tad dabar bus laukiama šios sprendimo.

Pritaria ar ne sumanytai pertvarkai, buvo teirautasi ir komiteto narių. Vis dėlto netrukus į dienos šviesą iškilo įdomi detalė, kad Savivaldybės administracija nepasirūpino, jog minėtas mokyklos tarybos raštas pasiektų komiteto narius. Jiems pateiktas tik Savivaldybės administracijos sprendimas reorganizuoti progimnaziją.

Komiteto narės Vidos Bondauskienės paklaustas, kodėl taip įvyko, G. Rimeikis teisinosi neturėjęs laiko viskam sužiūrėti. Vedėjas pripažino ir tai, kad informuojant mokyklą apie žadamą pertvarką buvo padaryta klaidų, bet jos esą ne esminės ir situacijos nekeičia.

„Mano darbas nėra politikuoti, bet šiuo atveju matau, kad yra naudojamasi situacija. Po pirmojo susitikimo su mokyklos taryba jos nuotaikos buvo švelnesnės, bet kai kam, matyt, naudinga kurstyti ugnį“, – akmenėlį į opozicijos daržą metė G. Rimeikis.

Tačiau ši pastaba neišgąsdino V. Bondauskienės. Ši toliau kalbėjo nematanti priežasties, kodėl reikia skubėti su reforma.

„Ne vieną mokyklą esam sujungę ir tai joms buvo išsigelbėjimo ratas. Bet „Babrungo“ progimnazijoje tokios situacijos nėra. Argumentuojat, kad bus sutaupyta lėšų, nes sujungus mokyklas vietoj dviejų direktorių liks tik vienas. Bet juk ir Akademiko A. Jucio progimnazijos direktorei bus pridėta dalis etato dėl padidėjusio krūvio, be to, jai bus reikalingas pavaduotojas būtent „Babrungo“ mokyklos reikalams, tad sutaupysit nebent tik 0,25 etato“, – kalbėjo opozicijos atstovė.

„Leiskite pagaliau gyventi nedidelėms mokykloms“

Įdomu tai, kad praėjusią savaitę G. Rimeikis „Labas Plunge“ sakė nenorintis, jog mokyklos reorganizacija būtų siejama su dabartinės jos direktorės Janinos Pociutės sprendimu išeiti užtarnauto poilsio. Tačiau komitetui kaip vieną iš argumentų, kodėl reikia reorganizacijos, vedėjas pateikė būtent šį faktą. Pasak jo, jei nepavyks rasti mokyklai naujo direktoriaus ilgiau nei metus, mokyklos veiklą teks sustabdyti.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

O paklaustas, ar sujungus mokyklas atsiras galimybė gauti lėšų „Babrungo“ mokyklos renovacijai, G. Rimeikis atsakė, kad tokių projektų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoti neplanuoja. Bet tuoj skubėjo dar kartą pakartoti, kad po reorganizacijos mokykla galėtų gauti finansavimą materialinei bazei gerinti, vadovėliams, kompiuterinei įrangai įsigyti.

Ar mokyklai žūtbūt reikia šių „gėrybių“, galima suprasti iš šią savaitę socialinėje erdvėje išplatinto jau minėtos mokyklos tarybos pirmininkės S. Slavinskienės įrašo.

„…Atsakome garsiai: galime dalyvauti projektuose, turime ir kompiuterių, ir planšečių, ir įkrovimo spintų, ir 8 išmaniąsias lentas aštuonioms klasėms, o devintoji išmanioji – specialiajame kabinete. Ir klasės įrengtos kaip ir visur <…> Mes ne vargšai. Ir šita miesto dalis seniai ne „kareivinės“. Plečiasi infrastruktūros ir gyvenamųjų namų statybos. Čia gyvena šviesūs žmonės. Ir nereikia sakyti, kad atsisakymas pritarti tai pertvarkai – „tik emocijos“. Emocijos yra štai kas – kai išvažiuojame su savo mokinukais į ekskursijas ir iš svetimų žmonių išgirstame: „Kokie jūsų vaikai geri!“ <…> Leiskite pagaliau gyventi nedidelėms mokykloms.“