Jurgitos Naglienės nuotr.

Šventinę Kovo 11-ąją socialinėje erdvėje ėmė plisti žinia, neva Plungės rajono savivaldybė už uždarų durų priėmė sprendimą reorganizuoti Plungės „Babrungo“ progimnaziją. Pati mokykla teigia, kad Savivaldybės raštas, informuojantis apie planus jau netrukus mokyklą prijungti prie A. Jucio progimnazijos, ją pasiekė tik praėjusios savaitės pabaigoje, tuo tarpu Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis tikina, kad niekas nedaroma skubotai. Esą ši reforma tarp politikų diskutuota dar praėjusią kadenciją.

Naktinė reforma mero atostogų metu

„Plungės rajono gyventojai sunerimę – visiškai netikėtai buvo pranešta apie jų vaikų mokyklos reorganizaciją. Plungės „Babrungo“ progimnaziją ketinama prijungti prie Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos, tačiau apie šią reformą niekas nebuvo tinkamai informuotas, ji nebuvo svarstyta Švietimo taryboje, apie ją nebuvo diskutuota komitetuose, o Savivaldybės tarybos nariai apie šį sprendimą sužinojo ne iš oficialių šaltinių, o iš sunerimusių gyventojų!

Toks „naktinės reformos“ vykdymas – nepagarba tiek bendruomenei, tiek Tarybos nariams. Kyla klausimas: kas ir kodėl bando skubiai prastumti šį sprendimą? Ar čia tiesiog nekompetencija, ar sąmoningai priimami sprendimai už uždarų durų?“ – klausimus vieną po kito savo feisbuko paskyroje antradienį žėrė opozicijos Taryboje lyderis Mindaugas Kaunas.

Pro jo akis nepraslydo ir tai, kad visa ši situacija į viešumą iškilo būtent tada, kai meras Audrius Klišonis išėjo ilgų atostogų, tad žinią apie reorganizaciją mokyklos bendruomenei praėjusią savaitę pranešė vicemeras Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis bei jau minėtas Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis.

Jurgitos Naglienės nuotr.

„Neaišku, kodėl ir ką bandoma gelbėti“

Kad toks susitikimas su mokyklos taryba išties vyko, „Žemaičiui“ patvirtino viena šią mokyklą lankančio vaiko mama. Pasak jos, šio susitikimo metu buvo pasakyta, jog sprendimas dėl reorganizacijos jau yra priimtas ir mokyklos bendruomenė esą nieko pakeisti nebegali.

„Taip išeina, kad mūsų nuomonė niekam neįdomi. Mums pasakė, kad galim piktintis, galim bartis – turim tokią teisę, tačiau nieko nebepakeisim. Žiūriu, vakar Savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame dėsto, esą reorganizacija dar tik svarstoma, kad sprendimas dar nepriimtas, tačiau mums kažkodėl buvo kitaip išaiškinta“, – piktinosi pašnekovė.

Pasak jos, mokyklos taryba išgirdo tik tai, kad šias dvi švietimo įstaigas būtina sujungti, nes „Babrungo“ progimnazija dėl mokinių stygiaus negali dalyvauti projektuose ir gauti finansavimo.

Plungiškė teigia, kad mokyklos bendruomenę labiausiai neramina konkrečios informacijos stygius. Esą susitikimo su Ž. Purauskiu, D. Pečiuliu ir G. Rimeikiu metu taip ir nebuvo atsakyta, kas užtikrins, kad tapusi A. Jucio progimnazijos skyriumi mokykla nebus skriaudžiama kaip antrarūšė ir mažiau svarbi.

„Jei ir ateis finansavimas projektinėms veikloms, kaip tos lėšos bus dalinamos tarp abiejų mokyklų? Galų gale – ar jau yra kokia konkreti galimybė teikti paraišką ir gauti finansavimą, ar tik šiaip kalbama apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Išgirdome, kad po reorganizacijos bus sutaupyta lėšų, nes vietoj dviejų direktorių etatų beliks tik vienas. Bet ar tas vienas atlyginimas ir nulemia mokyklos likimą?“ – toliau klausimus žėrė moteris.

Plungiškės teigimu, esą tie, kas išgirdo žinią apie mokyklos reorganizaciją, suprato ją vienareikšmiškai – kaip Savivaldybės norą tyliai, žingsnelis po žingsnelio, mokyklą uždaryti. Pašnekovė užsiminė, esą tiek tėvai, tiek mokiniai dabartine „Babrungo“ progimnazijos materialine baze esantys patenkinti, mokykla pati savo išgalėmis dalyvauja projektinėse veiklose, yra įsigijusi reikiamos kompiuterinės įrangos, klasėse stovi skaitmeninės lentos.

„Be to, ir mūsų mokyklos mokinių pasiekimai yra geresni nei vaikų, besimokančių A. Jucio progimnazijoje. Todėl lieka neaišku, kodėl ir ką bandoma gelbėti tokia reforma“, – stebėjosi pašnekovė.

Didelių pokyčių nežadėta, bet…

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sprendimas reorganizuoti „Babrungo“ progimnaziją išties yra netikėtas. Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plane aiškiai įvardinta, kad 2025 metų rugsėjį ši mokykla pasitiks kaip savarankiška ugdymo įstaiga. Tad natūraliai kyla klausimas, kada ir kodėl buvo priimtas kitoks sprendimas.

Šito teiravomės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo G. Rimeikio. Išgirdęs mūsų klausimą vedėjas sutiko, kad minėtame pertvarkos plane „Babrungo“ progimnazijai didelių pokyčių nežadėta, bet, pasak jo, „planas yra kintantis dalykas“.

G. Rimeikis puse lūpų užsiminė apie tai, kad apie galimybę reorganizuoti šią progimnaziją buvo kalbama dar praėjusioje kadencijoje. Tiesa, tos diskusijos, pasak vedėjo, vyko tik tarp politikų bei Savivaldybės vadovų ir niekada nebuvo viešinamos.

„Buvo aišku, kad kažkada tikrai reikės jungti šią mokyklą prie kurios nors kitos, dabar toks metas ir atėjo. Visų pirma dėl to, kad Nacionalinė švietimo agentūra, skelbdama kvietimus mokykloms teikti projektų paraiškas, visada nurodo, jog gali dalyvauti tik tos mokyklos, kuriose yra ne mažiau kaip 200 mokinių. „Babrungo“ progimnazija jau kelinti metai šio rodiklio nebeatitinka. Dabar joje mokosi 164 mokiniai. Tikėtis, kad įvyks stebuklas ir iš kažkur atsiras kelios dešimtys trūkstamų vaikų, manau, neverta“, – kalbėjo G. Rimeikis.

„Žemaičio“ nuotr.

Paklaustas, ar ši pertvarka susijusi su tuo, kad ilgametė mokyklos direktorė Janina Pociutė nusprendė išeiti užtarnauto poilsio, vedėjas sakė nenorintis, jog šie du niuansai būtų siejami tarpusavyje. Pasak jo, su direktore išties bus atsisveikinta pabaigus šiuos mokslo metus. Surasti naują vadovą mokyklai esą būtų nesudėtinga, bet tai neišspręstų pagrindinės jos problemos – mokinių stygiaus.

„Mokyklas uždaro ne politikai. Mokyklas uždaro tėvai, nusprendę perrašyti savo vaikus iš vienos mokyklos į kitą“, – savo poziciją išsakė G. Rimeikis. O tėvų nuogąstavimus, kad tapusi skyriumi progimnazija bus skriaudžiama A. Jucio progimnazijos, vedėjas atrėmė argumentu, esą tokiu sujungimu jau reorganizuota ne viena rajono švietimo įstaiga ir iki šiol esą nebuvo nė vieno atvejo, kad kuri mažesnė įstaiga, prijungta prie kitos, būtų nukentėjusi.

„Kartais būna net priešingai – kad įstaiga skiria daugiau lėšų savo skyriui remontuoti ar atnaujinti, įrangai pirkti, nei pasilieka sau. Be to, ir Savivaldybės vadovas, atlikdamas įstaigų metinį vertinimą, visada domisi, kaip gyvena skyriai, kiek lėšų gavo per metus ir panašiai“, – pabrėžė G. Rimeikis.

Pokalbio metu skyriaus vedėjas ne kartą akcentavo, kad viskas daroma ne norint uždaryti „Babrungo“ progimnaziją, bet priešingai – siekiant ją išsaugoti.

Apsisprendimui davė septynias dienas

Žinia apie mokyklos reorganizavimą, kaip paaiškėjo, buvo netikėta ir jos direktorei J. Pociutei. „Žemaičiui“ ji sakė, kad raštą apie žadamą pertvarką mokykla gavo kovo 6 dieną. Kartu atėjo ir nurodymas skubos tvarka, per 7-ias darbo dienas, mokyklai pateikti savo poziciją dėl pertvarkos: pritaria ji tam ar ne.

Direktorė sakė nežinanti, ar šis mokyklos sprendimas ką nors lems, tačiau mokyklos valdyba esą ėmėsi iniciatyvos ir trečiadienio vakarą į susirinkimą kviečianti visą įstaigos bendruomenę, kad ši išdiskutuotų esamą situaciją ir priimtų vienokį ar kitokį sprendimą.

„Babrungo“ progimnazijos nuotr.

J. Pociutė sakė pati asmeniškai nematanti didelių kliūčių, kodėl mokykla negalėtų ir toliau gyvuoti savarankiškai. Pasak jos, teisės aktais apibrėžta, kad progimnazija gali veikti turėdama ne mažiau kaip 60 mokinių, o jos vadovaujamą įstaigą, kaip minėta, lanko kone tris kartus tiek – 164 vaikai.

„Turim visus reikiamus pedagogus, didelės jų kaitos nėra, nebent kuriam ateina laikas eiti užtarnauto poilsio. Mokykla visiškai išsilaiko iš mokinio krepšelio lėšų, Savivaldybė reikalui esant skiria pinigų remontams. Antai šiemet skyrė apie 20 tūkst. eurų stogo remontui. Esam pasiremontavę klases, įsigiję kompiuterinės įrangos. Didžiausia problema dabar – prasta kiemo būklė, reikia remontuoti įvažą ir aikštelę, užtaisyti duobes. Daugiau kažkokių kitokių bėdų kaip ir neturim. Džiaugiamės, kad mūsų mokinių rezultatai geri, vaikai ir olimpiadose dalyvauja, ir konkursuose. Be to, tyrimai rodo, kad mažesnėse mokyklose ir mikroklimatas geresnis. O kalbos apie tai, kad mokyklą nutarta reorganizuoti, nes išeinu užtarnauto poilsio… Mano darbus puikiai gali tęsti ir naujai priimtas vadovas, todėl šis argumentas nėra rimtas ir net neturėtų būti minimas“, – akcentavo direktorė.