Turbūt kiekvienas tiki: ištikus pavojui mūsų kariuomenė liks tvirta ir gins valstybę. Tačiau pasitikėjimas privalo būti pagrįstas ir sąžininga diskusija apie atsakomybę bei istorinę atmintį.

Tokią diskusiją šią savaitę paskatino dronų specialisto Arūno Kumpio, kariavusio Ukrainoje, įrašas feisbuke. Jis klausia: jei 1944 metais generolo Povilo Plechavičiaus kvietimu į Vietinę rinktinę susibūrė tūkstančiai savanorių, tai kodėl tik vienetai nepriklausomos Lietuvos karininkų vadovavo pokario partizanų būriams? A. Kumpis rašo: 1940 metais, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iš 1 728 tuometinių Lietuvos karininkų apie 1 500 iškart tapo Raudonosios armijos korpuso karininkais, vadovaujamais buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Vinco Vitkausko.

V. Vitkauskas buvo paskutinis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas, kuris pasisakė prieš pasipriešinimą Rusijai ir paragino visuomenę draugiškai sutikti Raudonąją armiją, o vėliau tapo okupuotos Lietuvos krašto apsaugos ministru.

Šiandien Lietuvos kariuomenė yra viena patikimiausių institucijų, veikianti pagal NATO standartus. Bet ir dabar karininkų veiksmai kelia klausimų.

Buvęs kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus įsteigė asociaciją „Alternatyva Lietuvai“. Kokia galėtų būti „alternatyva“ Vakarų krypties valstybei? Tai kelia nerimą. Ypač žinant, kad asociacijos pavaduotoju tapo advokatas Ryšardas Burda, Valstybės saugumo departamento įvardintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui dėl finansinės paramos iš Kremliaus kontroliuojamo fondo.

Kitas buvęs kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys bylinėjasi: jam pateikti kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu dėl 3 768 eurų mokėjimo už jo dantų implantus iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto. Be to, valstybės skiriami butpinigiai buvo mokami jo sūnui už nuomojamą butą.

Bet šios abejonės neturi tapti nepasitikėjimu kariuomene. Priešingai – tai raginimas atvirai kalbėti apie moralę ir atsakomybę, nevengti nepatogių klausimų.

Tikiu, kad lemiamu metu daugumai mūsų karininkų patriotiškumas ir ištikimybė bus stipresni nei asmeniniai interesai.