Freepik.com nuotr.

Kiekvieną dieną išeidami iš namų į rankinę ar kišenę įsimetame ne tik piniginę bei raktus, bet ir mobiliojo ryšio telefoną, be kurio šiandien sunkiai išsiverstume. Žmonai pametus savąjį telefoną, įsigyti naują suskubo ir plungiškis Antanas. Deja, su mobiliojo ryšio operatoriumi sudarytas sandoris, vyro pasakojimu, buvo nesąžiningas ir atnešė daug rūpesčių.

Į redakciją atėjęs vyras papasakojo, kad prieš keletą dienų buvo apgautas mobiliojo ryšio operatoriaus konsultantės. Ši esą jam, senam žmogui, sumaniusiam įsigyti naują telefoną, detaliai neišaiškino visos informacijos bei sutarties sąlygų, tad vyras tikino pasijutęs lyg spąstuose.

„Vos prieš keletą dienų žmona kažkur pametė telefoną. Mums jis reikalingas tik minimaliai – vos vienas kitas skambutis per savaitę kaimynui ar giminaičiui. Bet, patys suprantate, be telefono šiais laikais negyvensi, tad nieko nelaukęs užsukau į vieną iš Plungėje esančių salonų naujo telefono ieškoti“, – pasakojo Antanas.

Iki tol šeima neturėjo sutarties su mobiliojo ryšio operatoriumi, nes visada naudojosi telefono sąskaitos papildymo kortelėmis, kurios, Antano žodžiais, būdavo labai patogios: iškalbėjai visą limitą, imi ir vėl pasipildai, neturi pinigų – nėra ir pokalbių.

Tokios pačios paslaugos teigė norėjęs ir šį kartą, pasakė apie tai atėjęs į mobiliojo ryšio paslaugas teikiantį saloną įsigyti naujo telefono. O iš salono išėjo ne tik su nauju telefonu, bet ir su pasirašyta dviejų metų mobiliojo ryšio paslaugų sutartimi.

Vyras sakė gerai nė nesupratęs, ką pasirašo. Ir tik kai prieš išeidamas iš salono pasiteiravo, kur galės pasipildyti mobiliojo ryšio kortelę, išgirdo, kad nieko pildyti nereikės – turės kiekvieną mėnesį už šią paslaugą mokėti tokią pačią sumą, nesvarbu, skambino kam ar ne. Tada ir pasijuto apgautas.

„Ji taip greitai viską išdėstė ir supasakojo, po to lapus vieną po kito ėmė sklaidyti ir baksnoti – pasirašyk čia ir čia. Galiausiai sukrovė į maišelį ir sako – viskas, telefonas jau jūsų. O kai grįžau namo ir padėjau tą maišelį ant stalo, žmona pasidžiaugė, kad rado savo senąjį telefoną“, – netikėtai susiklosčiusią įvykių eigą nupasakojo Antanas.

Nieko nelaukęs plungiškis nukulniavo atgal į mobiliojo ryšio saloną. Tikėjosi, kad galės grąžinti nė neišpakuotą pirkinį ir nutraukti dviejų metų paslaugų sutartį. Deja, iš konsultantės išgirdo, kad tai yra neįmanoma. Ji esą paaiškino, kad sutartis pasirašyta ir jau įsigaliojusi, todėl kelio atgal nėra.

Tą kartą nuleidęs galvą vyras su nelemtuoju maišeliu rankose parkulniavo namo, tačiau pasikonsultavęs su vienu kitu tuos reikalus geriau išmanančiu žmogumi nutarė nepasiduoti.

Dar sykį nuėjęs į tą patį saloną pareiškė turintis teisę nutraukti sutartį ir šia teise norintis pasinaudoti. Ir, ką sau manot, išgirdo jau kitokią salono darbuotojos giesmelę.

Matydama senjoro pasiryžimą ši pripažino, kad tokią teisę vyras išties turi, tik privalo sumokėti netesybų mokestį.

Antanas sakė nutaręs nebesiginčyti, padėjęs prašytus 15 eurų ant stalo, atidavęs neišpakuotą telefoną su visa sutartimi laimingas grįžęs namo.

„Džiaugiuosi, kad pavyko sėkmingai išspręsti šitą reikalą. Nutariau savo patirtimi pasidalinti ir su kitais senyvo amžiaus žmonėmis bei perspėti, kad į tokius salonus eitų su anūkais ar vaikais. Jauni tuose reikaluose nardo kaip žuvys vandenyje, o ką mes, senjorai, išmanom? Todėl mus ir apgaudinėja ant kiekvieno kampo. Nekartokit mano klaidos – atidžiai skaitykite visas sutartis, net ir tas, kurios smulkiai surašytos“, – dėstė į redakciją paskambinęs plungiškis.