
Uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai pastaruoju metu įsijautė į civilinio ieškovo vaidmenį ir vis mina teismų slenksčius. Dar balandžio pradžioje pirmos instancijos teisme bendrovė pralaimėjo bylą prieš buvusią generalinę direktorę Margaritą Charitonovą. Šį kartą kalbama apie teisminius ginčus su kaimynystėje įsikūrusia UAB „Plungės bioenergija“. Pareikštas kone 300 000 eurų civilinis ieškinys.
Reikia pažymėti, jog apie Plungės šilumos tinklų ketinimus paduoti į teismą „Plungės bioenergiją“ nedrąsiai buvo užsiminta jau prieš kurį laiką. Aiškiau pasidarė balandžio pabaigoje vykusiame Plungės rajono savivaldybės kolegijos posėdyje, pristatant Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro veiklos ataskaitas už 2024 metus.
Praėjusiais metais Plungės šilumos tinklai uždirbo 178 000 eurų pelno, nežymiai sumažino paskolas bankams ir dabar skola siekia apie 2,7 mln. eurų. Kaip teigė trumpą įžvalgą pristatęs Savivaldybės administracijos patarėjas Arūnas Tamošauskas, didelę įtaką pagrindiniams finansiniams veiklos rezultatams padarė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas į tarifą įskaičiuoti papildomą dedamąją, t. y. 779 tūkst. eurų. Tiek nepadengtų sąnaudų bendrovė buvo patyrusi 2021 m., kai buvo priimti sprendimai šilumą gaminti naudojant gamtines dujas. Nuo praėjusių metų liepos iki šių metų liepos įmonė per tarifą turi gauti apie 780 tūkst. eurų ekstra pajamų. Na, o atmetus papildomą dedamąją realybė liūdnoka – bendrovė iš veiklos pelno neuždirbo ir turėjo nedidelį minusą.

Kalbėdamas apie Šilumos tinklų laukiančius iššūkius A. Tamošauskas minėjo, jog būtina įveiklinti jungiamąją trasą, nes ji neveikia tokiu pajėgumu, koks buvo planuotas. Taip pat užsiminė apie minėtą ieškinį „Plungės bioenergijai“.
Iš kur atsirado ieškinys, išsamiau paaiškino bendrovės vadovas Dainius Budrys. Pasak jo, dėl to, kad „Plungės bioenergija“ naudojo netvarų kurą, Aplinkos apsaugos ministerija įpareigojo Šilumos tinklus sumokėti savo turimais apyvartiniais taršos leidimais (ATL). Tačiau skirtųjų leidimų nepakako, teko pirkti papildomai. „Jie atėmė iš mūsų praktiškai visus turėtus ATL ir dar papildomai 1 100 ATL, t. y. apie 5 000 ATL“, – reziumavo D. Budrys. Jo teigimu, tuo metu vienas ATL rinkoje kainavo apie 70 eurų. Žinant skaičius, nesunku suskaičiuoti, kiek per kaminą išleido „Plungės bioenergija“.
Beje, apie galimus tokius kaimynų veiksmus buvo užsiminusi ir į teismą paduota buvusi generalinė direktorė.
Kaip ir minėta, kalbama apie 300 000 eurų ieškinį. Tiesa, kaip paaiškėjo kitą dieną po Kolegijos posėdžio vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kad Šilumos tinklai galėtų įsigyti papildomų leidimų, Savivaldybė taip pat ėmėsi neįprastų veiksmų – atliko avansinį mokėjimą už šilumą.
Kokios stadijos yra byla, nesukonkretinta, tačiau, kaip sakė meras Audrius Klišonis, vyksta ginčai, nes nesutariama dėl apyvartinių taršos leidimų kiekio. Suprantama, kad bet koks bylinėjimasis iš abiejų bendrovių reikalauja papildomų išlaidų advokatams. Ir kaip jau žinome iš bylos su buvusia vadove, ši našta nuguls į vartotojų sąskaitas. Kiek išlaidų pareikalaus civilinė byla prieš „Plungės bioenergiją“, parodys laikas. O štai byloje prieš M. Charitonovą pirmos instancijos teisme nesėkmę patyrusių Plungės šilumos tinklų bylinėjimosi išlaidos sudarė apie 26 000 eurų (4 961 Eur už teisinę išvadą, 14 608,79 Eur už advokato paslaugas, 15,86 Eur valstybės išlaidos, 6 400 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidos – aut. past.).

Reikia dar paminėti, kad M. Charitonovos spėjimas, jog teismo sprendimas bus skundžiamas, išsipildė. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas skundas, sumokėtas žyminis mokestis, kuris anksčiau patirtas išlaidas tik padidino. Kokia bus baigtis, dar nežinia. Panašu, kad išaugusios šildymo kainos gali dar ūgtelėti.
Beje, pasibaigus 2024–2025 metų šildymo sezonui, Lietuvos energetikos agentūra parengė ir paskelbė apžvalgą, kokia buvo vidutinė šildymo kaina šį sezoną Lietuvoje, kur šildymas labiausiai pigo, o kur – brango, lyginant su ankstesniu šildymo sezonu. Lyginant 2024–2025 m. šildymo sezoną su 2023–2024 m. sezonu, 30 tiekėjų šilumos energijos kainos vidurkis šį sezoną padidėjo, 18 šilumos tiekėjų sumažėjo, vieno tiekėjo – nepakito. Plungė atsidūrė tarp tų miestų, kur šildymo kaina kilo: fiksuotas 22 proc. kainos augimas.
Parašykite komentarą