Pa­jū­rio ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to or­ni­to­lo­gai ge­gu­žės 18 die­nos va­ka­re Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ra­do nu­šau­tą ma­žą­jį ere­lį rėks­nį, ku­ris bu­vo pa­žy­mė­tas GPS siųs­tu­vu, lei­džian­čiu sek­ti paukš­čio gy­ve­ni­mą. Pik­ta ran­ka, pa­lei­du­si kul­ką į spar­nuo­tį, su­nai­ki­no ir vi­są dė­tį – pa­te­lė be pa­ti­nė­lio pa­gal­bos vie­na ne­su­ge­bės iš­si­mai­tin­ti ir iš­pe­rė­ti kiau­ši­nių.

Ma­žo­jo ere­lio rėks­nio gy­ve­ni­mą ste­bin­tys or­ni­to­lo­gai ieš­ko­ti jo pra­dė­jo, kai pa­ma­tė, kad siųs­tu­vas duo­me­nis siun­čia iš vie­no ir to pa­ties taš­ko. Tai, kad paukš­tis ne­ju­da, ro­dė kaž­ką at­si­ti­kus. O at­si­ti­ko blo­giau­sia – ere­lis lau­kuo­se, esan­čiuo­se ne­to­li me­džio­to­jų ste­bė­ji­mo bokš­te­lio, ras­tas ne­gy­vas – su šau­ti­ne žaiz­da. Iš kar­to po įvy­kio in­for­ma­ci­ja apie bru­ta­lų žmo­gaus el­ge­sį iš­pla­tin­ta vie­šai: „Pa­si­ro­do, mū­sų ere­liai šau­do­mi ne tik sa­vo mig­ra­ci­jos ke­ly­je, bet ir na­muo­se. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je nu­šau­tas ma­ža­sis ere­lis rėks­nys. Šis paukš­tis bu­vo žie­duo­tas bei Pa­jū­rio ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to ko­man­dos pa­ženk­lin­tas GPS siųs­tu­vu. De­ja, bet mo­ra­liš­kai deg­ra­da­vęs in­di­vi­das su gink­lu ran­ko­se nu­spren­dė šį į Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tą ere­lį nu­šau­ti.“

Tai, kad kul­kos pa­kirs­tas paukš­tis ras­tas ne­to­li me­džio­klės bokš­te­lio, me­ta įta­ri­mų še­šė­lį ant me­džio­to­jų bū­re­lio, ku­riam ši te­ri­to­ri­ja pri­skir­ta, na­rių. No­rė­jo­me su­si­siek­ti su bū­re­lio pir­mi­nin­ku, iš­girs­ti jo po­zi­ci­ją, ta­čiau Pa­jū­rio ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to or­ni­to­lo­gai ne­pa­tiks­li­no įvy­kio vie­tos. Bi­jo­da­mi pa­kenk­ti ty­ri­mui, neatsk­lei­dė ir ki­tos de­ta­les­nės in­for­ma­ci­jos, ta­čiau mie­lai pa­si­da­li­jo nu­šau­to paukš­čio is­to­ri­ja.

Kaip paaiš­kė­jo, šis ere­lis į žmo­nių ran­kas pir­mą kar­tą pa­te­ko 2023 me­tais. Ta­da ma­žuo­sius ere­lius rėks­nius žie­da­vę or­ni­to­lo­gai pa­ste­bė­jo, kad paukš­čio lie­žu­vis ka­bo pro sky­lę po­sna­py­je. Taip su­si­žeis­ti spar­nuo­tis ga­lė­jo ko­vo­je su ki­tu ere­liu, ko­vo­je su gro­biu ar tie­siog liz­do su­ki­mo me­tu. Gal­būt žaiz­da ir ne­bu­vo mir­ti­na, ta­čiau dis­kom­for­tą tik­rai kė­lė. Spe­cia­lis­tai nu­spren­dė pa­dė­ti nelaimėliui ir su­tvar­ky­ti jo žaiz­dą. Lie­žu­vis, pa­ša­li­nus ne­gy­vą au­di­nį, bu­vo įkiš­tas at­gal į bur­ną, o po sna­pu bu­vu­si žaiz­da už­kli­juo­ta spe­cia­liais me­di­ci­ni­niais kli­jais. Su­tei­kus pa­gal­bą, ma­ža­sis ere­lis rėks­nys pa­leis­tas at­gal į lais­vę. „Šiam gra­žuo­liui tie­siog pa­si­se­kė“, – džiau­gė­si anuo­met jam pa­gel­bė­ję or­ni­to­lo­gai.

Iš žmo­nių ran­kų į lais­vę ere­lis iš­skri­do su pri­seg­tu GPS įren­gi­niu, lei­du­siu ste­bė­ti jo to­les­nį gy­ve­ni­mą. Ir nuo ta­da iki pat lem­tin­go­jo va­ka­ro or­ni­to­lo­gai ži­no­jo, kur paukš­tis yra ir kaip lai­ko­si.

Ap­mau­du, kad jo gy­ve­ni­mas bai­gė­si pa­kirs­tas pik­to žmo­gaus pa­leis­tos kul­kos. Sun­ku su­pras­ti, ko­dėl žmo­gus nu­si­tai­kė į paukš­tį – gal jis iš nuo­bo­du­lio mik­li­no ran­ką, ban­dė akies taik­lu­mą? Gal kul­ką pa­lei­do to­dėl, kad ne­mėgs­ta plėš­rių­jų paukš­čių? Kad ir koks bū­tų at­sa­ky­mas – žmo­gaus bru­ta­lu­mo jis ne­pa­tei­sins. Ir tik ty­ri­mo sėk­mė nu­lems, ar pik­ta­va­lis at­sa­kys už sa­vo veiks­mus, at­ly­gins gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą.

Apie ma­žuo­sius ere­lius rėks­nius: 1. Šie paukš­čiai yra nyks­tan­ti rū­šis, įra­šy­ta į Rau­do­ną­ją kny­gą. 2. Ma­žie­ji ere­liai rėks­niai min­ta iš­skir­ti­nai pe­li­niais grau­ži­kais ir var­lia­gy­viais ir nie­ka­da ne­gau­do na­mi­nių paukš­čių. 3. Nu­šo­vus pa­ti­ną, pa­te­lė vie­na ne­su­ge­ba iš­pe­rė­ti kiau­ši­nių, to­dėl su­nai­ki­na­ma vi­sa va­da.