
Tokia frazė iš Plungės rajono savivaldybės tarybos nario Roberto Endriko lūpų nuskambėjo trečiadienį vykusiame Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje, kai buvo aptariama atnaujinta Pramonės parko steigimo galimybių studija. Po truputį pradeda ryškėti vaizdas, kas ten gali įsikurti. Ir tas vaizdelis ne itin džiugina. Tikimybė, kad prieš kurį laiką pasklidusios kalbos, jog ten gali atsirasti metalurgijos įmonė, gali virsti realybe.
Teritorija ne vienam investuotojui
Apie tai, kad 2021 m. parengta minėta galimybių studija atnaujinama, kalbėta ir praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje. Tada Adomas Zamulskis atkreipė dėmesį, jog priešingai nei anksčiau, į komitetą ateita su sprendimo projektu tik dėl vieno žemės sklypo pirkimo, kai anksčiau tokių būdavo 5 ar 7. Komitete tarybos nariui paaiškinta, kad sklypų pirkimo apsukos sulėtintos būtent dėl galimybių studijos atnaujinimo ir dėl to, jog išseko lėšos, kurios pasipildys tik pardavus valstybinę žemę. Tad sklypų pirkimas bus tęsiamas atsižvelgiant į turimą lėšų kiekį.
Kaip ir minėta, trečiadienį kolegijos nariams trumpai pristatyta atnaujinta Pramonės parko Plungėje steigimo galimybių studija. Rengėja UAB „Smart Continent Management Institute“ vyr. projektų vadovė Elžbieta Germanovič žinodama, kad tarybos posėdžių metu dažnai klausiama, kas įsikurs Pramonės parke, ir metami įtarimų šešėliai esą vieta ruošiama vienam konkrečiam investuotojui, suskubo paaiškinti, jog įstatymai apibrėžia, kad Pramonės parko teritorijoje turi būti daugiau nei vienas investuotojas.
Kalbėdama apie naudas pranešėja akcentavo, kad turint Pramonės parko statusą, bus galima gauti finansavimą vystymui. Šansai nemenki, nes regione kol kas tokio parko nėra. Tiesa, kad ta graži vizija išsipildytų, reikia nemažai investicijų. Visų pirma suplanuota, kad sklypų išpirkimui reiks apie 1,4 mln. eurų, infrastruktūros įrengimui teritorijoje – apie 9,8 mln. eurų, infrastruktūrai už teritorijos ribų sutvarkyti – dar apie 1,8 mln. eurų. Iš viso investicijos sieks apie 13,1 mln. Eur.
Jau žinoma, kad iš suplanuotų daugiau nei 98 ha teritorijoje esančių žemės sklypų Savivaldybė jau supirko 24,9 ha arba 25,8 proc. visos žemės. Deramasi dar dėl 13,8 ha arba 14,2 proc. Galima sakyti, jog beveik pusė darbo jau pada
ryta.
Pasak pranešėjos E. Germanovič, remiantis rezultatais iš laisvose ekonominėse zonose vykdomų veiklų, paskaičiuota, jog įsteigus Pramonės parką, Plungėje atsirastų vidutiniškai 718 naujų darbo vietų, į valstybės biudžetą įplauktų vidutiniškai 354,4 tūkst. eurų daugiau, o Savivaldybės biudžetas esą turėtų pasipildyti 223,1 tūkst. eurų.

Metalurgija ar metalo apdirbimas?
Išgirdęs tokius skaičius, gerokai išaugusius lyginant su pirminiu variantu, opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas nepraleido progos pašmaikštauti: „Atrodo, kad į Plungę ateis tikras aukso grynuolis“. Tačiau politiką neramino ne tik gerokai padidintos galimos pajamos, bet ir elektros energijos ir dujų kiekiai, kurių reikės galimo investuotojo veiklai vykdyti. Beje, kiek vėliau paklausta, iš kur gavo duomenis apie tai, kiek energijos išteklių gali prireikti, pranešėja neslėpė, jog iš galimo investuotojo, kuris esą planuoja užsiimti metalo perdirbimu.
„Pagal visus tuos papildymus, ką čia pateikėte, aiškiai matosi, kad nebus čia joks metalo apdirbimas. Pavadinimas bus susijęs su metalu, bet ne apdirbimas. Tokių dujų ir elektros kiekių metalų apdirbimui kaip armatūros virinimui, karpymui tikrai nereikia. Grubiai paskaičiavus Plungė su visa savo pramone naudoja 25 MW elektros, o čia kalbama apie 150 MW ir 3 000 kubų per valandą dujų. Sakykime atvirai, kad kalbame apie aukštakrosnes, apie metalų lydymą. Kas tas investuotojas? Tas, kurį išmetė iš Liepojos? Koks turi būti niekšas, kad tokį verslą įkeltum į Plungę? Ar jūs klausėt plungiškių, ar jie nori tokio verslo savo mieste? Ministerijai ruošiatės pateikti popierius Vyriausybės nutarimui. Atsiklauskit plungiškių, ar jie nori metalurgijos Plungėje. Kaip planuojate su plungiškiais susitarti“, – atvirai, be pagražinimų savo nuomonę išsakė R. Endrikas.
Jo poziciją palaikė ir kartu opozicijoje dirbantis A. Zamulskis: „Paskaičius visą medžiagą, kur buvot atsiuntę, tie skaičiai, kurie reikalauja elektros, dujų, rodo, kad į Plungę ateina sunkioji pramonė – metalų lydymas. Džiaugiuosi, jog bent jau atsirado aiškumas, ką žadama atvesti į Plungę. Dėl leidimų ir poveikio aplinkai tyrimų, kiek teko pasidomėti, visi tie reikaliukai labai gražiai tvarkosi įvairiose šalyse. Gaunami ir leidimai, ir poveikio aplinkai tyrimai… Belieka tik vienas dalykas – bendruomenė ir žmonės. Kaip jie sureaguos, parodys laikas.“
Palaikydamas bendraminčius, M. Kaunas siūlė surengti gyventojų apklausą ir sužinoti jų nuomonę dėl galimo investuotojo.
Į oponentų pasisakymus sureagavęs rajono meras Audrius Klišonis nenustebino. Jis tik dar kartą pakartojo, jog pagalius į ratus kaišioja ir Pramonės parko steigimui priešinasi ne kas kitas, o „Vičiūnai“. Tiesa, pastaroji įmonė konkrečiai nebuvo įvardinta, bet prisimenant ankstesnius mero pasisakymus, nereikia būti aiškiaregiu, jog suprastum, apie ką kalbama. Juo labiau, kad ir menama priežastis – darbuotojai – taip pat buvo įvardinta.
„Savo juodų darbelių nesuveskit į asmeninį konfliktą su Liudu Skierumi“, – į A. Klišonio pasisakymą sureagavo R. Endrikas. Politikas pridūrė: „Darbo jėgos yra ir bus, o jei jos nėra, atsivežama iš gretimų kaimų ir miestų. Ir tas investuotojas taip darys. Iš šios studijos supratau, kodėl Plungėje nereikia mokyklų ir darželių. Todėl, kad jūs norit dalį gyventojų „ištručyti“, atsivežti juodadarbių iš trečiųjų šalių, kad jie tą metalurgijos katilą kūrentų. Baltijos šalyse nėra tokių gamyklų. Kolega yra buvęs Zaporožėje ir matė, kas aplink tokią metalurgijos gamyklą darosi. Aš įsivaizduoju, kad tokią gamyklą pastačius, jūs susirinksit tašes, banko korteles ir pabėgsit nuo žmonių į kokią Vokietiją ar Ispaniją. Aš taip prognozuoju jūsų ateitį. Babrungo kaimui, Didvyčiams, Stoties gatvės, „kareivinių“ rajonams bus amen. Iki Plungės centro – 3 kilometrai. Mes priimam visas investicijas, priimam visą gamybą, darykit ant to 100 ha metalo apdirbimą, bet mes nenorime metalo lydymo. Aš šalia gyvenu. Žinokit, padėsiu savo kailiuką, bet kovosiu iki galo. Jei aš nebaigsiu, mano vaikai kovos.“
Studija pristatyta, nuomonės išsakytos, tik ar kas nors jas išgirs? Juk, kaip sakė A. Zamulskis, visi reikaliukai gražiai sutvarkomi.
Panašu, kad situacija dėl Pramonės parko kaip reikiant įskels kibirkštį tarp vietos politikų. Iškart po kolegijos posėdžio opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas socialinėje erdvėje ragino plungiškius atkreipti dėmesį į tai, jog Plungė yra parduodama.
„Studijoje aiškiai aprašyta, kas planuojama – gamybinė veikla (gamyba – armatūros, vielos strypai ir ritės, vielos strypai iš nerūdijančio plieno), kurios specifika neleidžia net įrengti saulės elektrinių dėl „galimai per aukštos temperatūros pastato viduje“. Tokia formuluotė – tipiška metalurgijos pramonei. Ir nors nei žodžiu neužsimenama, kad tarši metalurgijos pramonė prie miestų nestatoma, bet čia – Plungės širdyje – ruošiama infrastruktūra milžiniško masto pramonei. Viskas už bendruomenės pinigus. Jokio viešo svarstymo su gyventojais. Tylos siena iš mero ir jo komandos. Tai ne plėtra – tai PARDAVIMAS“, – ragino atkreipti dėmesį M. Kaunas.
Plungės liberalai nenutylėjo. Savo feisbuko paskyroje apkaltino „Vieningos Plungės“ politikus, kad šie, priešindamiesi Pramonės parke planuojamoms investicijoms, slepia asmeninius interesus, kurie esą gali būti susiję su didžiųjų vietinių verslų dominavimu. „Šis Pramonės parkas yra ne tik galimybė sukurti darbo vietas, bet ir padidinti miesto konkurencingumą. Pramonės parkas turi didelį potencialą pakeisti Plungės ateitį ir užtikrinti mums ir mūsų vaikams geresnį gyvenimą“, – skambiai žada liberalai.
Kol politikai kryžiuoja ietis, tikrai įdomu, ką šiuo klausimu pasakytų visuomenė.
Parašykite komentarą