
Tokią informaciją praėjusį ketvirtadienį Plungės rajono policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einanti Veiklos skyriaus viršininkė Loreta Tamaliūnaitė pateikė Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams. Jau įprasta, kad pareigūnai rugsėjį po atostogų sugrįžusiems politikams pristato pusės metų veiklos ataskaitą. Vieni skaičiai džiugina, kiti kelia nerimą.
L. Tamaliūnaitė sakė, kad per savaitę pareigūnai sulaukia apie 100 pranešimų ir tas skaičius stabilus. Per šių metų pirmąjį pusmetį gauti 2 636 pranešimai. Nuo 2020 m. nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo ženkliai. Bet, lyginant su ankstesnių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet jų užregistruota daugiau – 158 (pernai buvo 146).
Per šių metų pirmuosius šešis mėnesius įvykdyta 16 vagysčių. Dažniausiai vagiama iš prekybos centrų. Čia darbuojasi alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujantys asmenys. Vagysčių įsibraunant į patalpas Plungės rajone nėra daug. Du tokie įsibrovimai neišaiškinti ir net nenustatyti įtariamieji. Tačiau tam yra priežastis: žmonės gyvenamosiose patalpose nesilankė ilgą laiko tarpą, tad net nežinomas nusikaltimo laikas. Visais kitais atvejais, anot L. Tamaliūnaitės, įtariamieji nustatyti arba paskelbta jų paieška. Pareigūnė pasidžiaugė, jog nei praėjusių, nei šių metų pirmąjį pusmetį nebuvo užregistruota nė vieno plėšimo.
Viešosios tvarkos pažeidimų skaičius, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, išaugo. Kas tai nulėmė, sunku pasakyti, bet, kaip teigė L. Tamaliūnaitė, šiuo metu aktyviai pradedami ikiteisminiai tyrimai kriminogeniniuose židiniuose: V. Mačernio g. 49 ir A. Vaišvilos g. 33 Plungėje. Šiais adresais pareigūnams per dieną kartais tenka vykti ne po vieną kartą.
Skaudi rykštė, nuo kurios kenčia turbūt visa šalis, – sukčiavimai. O jų skaičius ženkliai auga. Praėjusiais metais per pirmus šešis mėnesius į apgavikų pinkles pakliuvo 8 asmenys, o šiemet jau pradėta 14 ikiteisminių tyrimų. Kaip pažymėjo L. Tamaliūnaitė, tas skaičius būtų dar didesnis, bet kai kurie nukentėję asmenys nenori, kad būtų pradėtas tyrimas.
„Žmonės supranta, kad patys investavo į kriptovaliutas, norėjo uždirbti, norėjo pelno, tačiau supratę, kad pakliuvo į sukčių pinkles, kad pinigų neatgaus, neteikia skundo ir ikiteisminis tyrimas tokiais atvejais nepradedamas“, – sakė pranešėja.
Nors bendruomenės pareigūnės aktyviai dirba ta linkme, tačiau žmonės išlieka labai patiklūs. Pati L. Tamaliūnaitė kelias savaites skaičiavo, kiek žmonės apgavikams atiduoda pinigų. Paaiškėjo, kad per savaitę Plungės gyventojai sukčiams „paaukojo“ apie 100 000 eurų.
Kilus šurmuliui dėl įvardytos sumos, pareigūnė atskleidė, jog žmonės tiek patiki greitu praturtėjimu, kad tam tikslui ima net kreditus.
Tikimasi, kad sukčiavimų bent kiek sumažės, kai pradės galioti pakeitimai dėl momentinių pervedimų. Gavėjo pavardė turės sutapti su sąskaitos turėtojo pavarde.
Vėliau atsakydama į politikų klausimus L. Tamaliūnaitė atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis sukčių išviliotų pinigų nukeliauja į trečiųjų šalių sąskaitas. „Nueiname“ mes iki trečiųjų šalių ir ten sustojame. O sugaištama apie dvejus metus. Jei pinigų judėjimas vyksta Lietuvoje, mes galime susekti, bet nėra taip greitai, kaip nukentėjusysis tikisi“, – neslėpė pareigūnė.
Policijos pareigūnus džiugina smurto artimoje aplinkoje mažėjimas, tačiau neguodžia faktas, jog nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, skaičius auga. Tiesa, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tokių veikų užregistruota mažiau – 32 (pernai buvo 41). „Tai latentiniai nusikaltimai, kurių baigtis dažniausiai priklauso nuo policijos įdėto darbo. Kartais prie vieno atvejo reikia dirbti ir metus“, – atskleidė pareigūnė.
Kalbėdama apie naminės degtinės gamybą, L. Tamaliūnaitė pastebėjo, jog kelerius metus iš eilės jautėsi sumažėjimas, tačiau šiemet skaičiai vėl ūgtelėjo. Šiais metais įkliuvo 7 naminės degtinės gamintojai, pernai per tą patį laikotarpį – 2.
O dėl eismo nelaimių, tai pareigūnė minėjo, kad įskaitinių įvykių skaičius išlieka panašus – užregistruota 18. Galima pasidžiaugti, kad pirmasis pusmetis buvo be itin skaudžių avarijų, nežuvo nė vienas žmogus. Tiesa, antrasis pusmetis nebus toks džiugus.
Sužeistųjų avarijose skaičius auga, bet, kaip sakė pranešėja, geriau viena išsaugota gyvybė nei žuvęs. Pirmąjį pusmetį eismo nelaimėse mūsų rajone buvo sužaloti 28 žmonės. Pernai per tą patį laikotarpį sužalojimų patyrė 21 asmuo.
„Turbūt pastebite, kad gatvėse būna daug policininkų. Kai ką gal net ir piktina, kad dažnai reikia pūsti į alkotesterį, bet mes stengiamės, kad kuo mažiau važiuotų neblaivių asmenų, kad kuo mažiau įvyktų skaudžių eismo įvykių“, – kalbėjo L. Tamaliūnaitė. Gal tokios priemonės ir lemia, jog jau bene trejus metus iš eilės girti vairuotojai nesukelia įskaitinių eismo nelaimių.
Politikus domino situacija dėl ne Lietuvos piliečių nusikalstamumo. Ar nekelia problemų Plungėje prieglobstį suradę ukrainiečiai ar dirbti atsivežti Šri Lankos piliečiai? Pasak L. Tamaliūnaitės, kalbant apie rusakalbius, nebūtinai ukrainiečius, pasitaiko, jog jie vairuoja neblaivūs, kartais tenka nuvažiuoti raminti aistrų, kilusių vartojant alkoholį. O šrilankiečiai į policijos akiratį dar nepateko.
Parašykite komentarą