Daivos Gerikienės nuotr.

Pri­pa­žin­ki­me, šia­me įvai­riau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis per­sunk­ta­me gy­ve­ni­me su­tik­ti kny­gas skai­tan­tį žmo­gų nė­ra daž­nas da­ly­kas, ypač jei tas skai­tan­ty­sis – mo­kyk­los suo­le sė­din­tis paaug­lys. Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­los sep­tin­to­kė Ais­tė Lau­ri­nai­ty­tė ma­lo­niai ste­bi­na: mer­gai­tė per me­tus per­skai­tė net 100 kny­gų! Ais­tė šyp­so­si: „Ne­tu­rė­jau už­si­brė­žu­si jo­kio konk­re­taus tiks­lo, tie­siog taip išė­jo, nes man pa­tin­ka skai­ty­ti.“ Įdo­mu ir tai, kad sa­vo po­mė­giu ji su­do­mi­no vie­ną drau­gių, tad kny­gos joms ta­po bend­ru lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­du.

O viskas prasidėjo nuo to, kad, kaip užsiminė Aistė, klaidžiojant Plungės bibliotekoje jos akys užkliuvo už vienos knygos – Stephenie Meyer „Saulėlydis“. Tada mergaitė prisiminė dar pradinėse klasėse mokytojos pasakytus žodžius, jog noras skaityti ateis tada, kai atrasite sau skirtą knygą. „Dabar suprantu, kad taip ir yra“, – įsitikinusi septintokė. Po „Saulėlydžio“ laukė kitos šios serijos knygos. „Pirmą kartą pajaučiau, ką reiškia prisirišti prie veikėjų ir su tokiu pat skausmu išgyventi visus įvykius. Tai buvo keistas ir neįtikėtinas jausmas. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – kaip užgimė susidomėjimas knygų skaitymu, pasakojo Aistė.

Pašnekovė sakė, jog anksčiau tikrai nebuvusi uoli skaitytoja, o pradinėse klasėse išvis nemėgusi skaityti. Dabar be knygų ji laisvalaikio neįsivaizduojanti, tad tas šimtas per metus perskaitytų knygų, mergaitės nuomone, joks žygdarbis. Ką skaityti, plungiškė renkasi, galima sakyti, atsitiktinai, rekomendacijų nesivaiko, atidžiau pasižiūri, kokias naujas knygas pasiūlo biblioteka. Tiesa, skaityti pagal mokyklinę programą privalomą literatūrą nelabai mėgstanti, bet jei reikia, vadinasi, reikia. Tačiau jai mieliau rankose vartyti savo pačios išsirinktą knygą. Aistė vienu metu dažniausiai skaito 2–3 knygas – taip yra įpratusi, nes neretai norisi nuo vienos istorijos keliauti prie kitos, rinktis kitos knygos siužeto vingius – pagal nuotaiką.

Nustebome, kai sužinojome, jog vieną knygą mergaitė perskaito per porą dienų. Anksčiau jai patikdavo vesti tam tikrą statistiką, per kiek laiko tiksliai, kiek puslapių perskaito ir pan. Dabar to nebedaranti – tiesiog mėgaujasi skaitymo procesu. Tačiau vieną įprotį mergaitė turi: visas savo skaitytas knygas konspektuoja į specialią skaitymo programėlę telefone, kurioje galima ne tik detaliai pildyti savo skaitymo kalendorių, bet ir atlikti knygos vertinimą, pasižymėti pastabas ir pan. Skaityti, pasirodo, išties gali būti įdomu!

Tarp Aistės perskaitytų knygų yra ir anglų kalba rašytų. Gal tai vyksta ne be mergaitės mamos anglų kalbos mokytojos Dalios nurodymų? Mama nusišypsojo ir patikino, jog ką ir kokia kalba skaityti – dukros pasirinkimas. Dalia džiaugiasi matydama, su kokiu pasitenkinimu Aistė skaito, dar maloniau, jog visas susidomėjimas kyla iš jos pačios. „Vasarą buvome Švedijoje, tai Aistė sau lauktuvių čia nusipirko knygų. Per Kalėdas buvo sudariusi sąrašą knygų, kurias, tikėjosi, Kalėdų Senelis jai padovanos“, – pasakojo moteris ir prisipažino, jog kartais Aistė net jai pačiai tampa pavyzdžiu ir paskatina skaityti vieną ar kitą knygą.

Knygų skaitymu, kaip minėjome, Aistė „užkrėtė“ ir savo klasės draugę Augustę. Mergaitės dažnai kartu keliauja į miesto biblioteką, kuri jau joms yra tapusi antraisiais namais, svečiuojasi viena pas kitą, o būdamos kartu dažniausiai vėlgi… skaito. „Paprastai viena kitai papasakojame apie savo skaitytą knygą, bet stengiamės viso siužeto neatskleisti, taip susidomime viena kitos skaityta knyga, pasakome, ar verta skaityti“, – kalbėjo mergaitė. Aistė jau įpratusi knygoje pasižymėti jai patikusias frazes, mintis. Dažniausiai jos rankose yra spausdinta knyga – toks skaitymas malonesnis, tačiau ir elektroninė knyga jai nėra svetima.

Daivos Gerikienės nuotr.

Tačiau nereikėtų manyti, jog Aistės laisvalaikis – vien tik knygos. Ji ir lengvosios atletikos būrelį lanko, ir socialiniuose tinkluose „pasėdi“, ir internete panaršo, tačiau tai daro saikingai. „Man tiesiog gaila laiko, vietoje to juk smagiau išeiti pasivaikščioti – nauda didesnė“, – pažymėjo ji. Būtent dėl to trylikametė nesupranta, kodėl bendraamžiai tiek daug savo laiko skiria telefonui – nepaleidžia jo iš rankų. Kaip sakė Aistė, internete esanti informacija galvoje neužsibūna, o knygos, priešingai, suteikia daug žinių, galimybę pakeliauti per jų puslapius į bet kurią pasaulio šalį, leidžia išgyventi istorijos įvykius, pažinti asmenybes ir kt. Skaitymas, kaip pastebėjo ji, ne tik praplečia žmogaus akiratį, bet ir pradėjus skaityti jai tapo lengviau reikšti savo mintis, praturtėjo žodynas, o tai labai padeda mokantis.

Greičiausiai nenustebinsime pasakę, jog Aistė – mokslo pirmūnė. Sekasi viskas, tačiau labiausiai mėgstanti prancūzų kalbą, biologiją. Ji – tikra klasės pažiba. Apie savo auklėtinę puikiai atsiliepė ir mokytoja Rūta Paulikienė. „Aistė yra labai santūri mergaitė. Bet ji labai kryptingai eina savo tikslo link, turi vidinį charakterį. Jai Dievas davė dovaną – kalbos pojūtį, net ir nesimokiusi taisyklių žino, kur dėti kablelį, kaip rašyti. Aistė nėra „popierinė“ moksliukė. Labai empatiška, nepasipūtusi mergaitė, be jokios puikybės. Dabar knygas, ypač paaugliams, skaityti nėra madinga. Džiaugiuosi, kad Aistė savo pavyzdžiu paskatina ir kitus skaityti. Būna tokių vaikų spindulių. Aistė tokia“, – kalbėjo auklėtoja.

Aistė dalyvavo respublikinėje mokinių konferencijoje „Knyga pakeitė mano gyvenimą“ ir savo kaip skaitytojos patirtimi pasidalijo su bendraamžiais. Smagu jai buvo išgirsti ir kitų vaikų patirtis. Ar šiais metais Aistė sieks pagerinti savo skaitymo rekordą? Sakė to tikrai specialiai nedarysianti – bus kaip bus. O mes kažkodėl neabejojame. Su Aiste kalbėjomės sausio 10 dieną, o iki tos dienos mergaitė jau buvo perskaičiusi penkias naujas knygas. „Juk buvo atostogos“, – matydama mūsų nuostabą tarsi teisindamasi šyptelėjo Aistė. Linkime ir toliau šiai šauniai trylikametei neprarasti skaitymo džiaugsmo.