Plungės rajono savivaldybės ir archyvinė nuotraukos

Pastaruoju metu paveldas Plungės krašte išgyvena savotišką atgimimą. Neseniai džiaugėmės Plungės dvaro advokato namo restauracijos pabaiga, atnaujinta ir dvaro skalbykla. Naujausia žinia – kad į kultūros paveldo objektų sąrašą bus įtraukti du tarpukarį menantys Vytauto gatvės pastatai – buvęs policijos komisariatas ir „Pulso“ klinika. Plungės rajono savivaldybės paveldosaugos specialistas Gintaras Ramonas teigia, kad į šiuos sąrašus planuojama įtraukti ir daugiau statinių.

Gili istorija

Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto G. Ramono teigimu, Plungės krašte turime tikrai nedaug modernizmo architektūros statinių, todėl kiekvienas toks pastatas mūsų miestui yra labai svarbus.

Asociatyvinė nuotr.

Šio stiliaus statiniai turi didelę architektūrinę bei urbanistinę vertę. Pašnekovas pabrėžia, jog modernizmo architektūros pavyzdžiai sulaukia ir tarptautinio pripažinimo. Praėjusiais metais Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Įdomu tai, kad būtent tokie pastatai formuoja centrinę Plungės miesto – Vytauto – gatvę.

Vytauto g. 1 esantis pastatas Plungės gyventojams geriau žinomas kaip buvęs policijos komisariatas. o iki Antrojo pasaulinio karo šis statinys turėjo kitą paskirtį. Tarpukariu jame buvo įsikūręs viešbutis bei gerai vertinamas restoranas. Būtent nuo pastarojo pastato 1931 m. ir prasidėjo didysis Plungės gaisras. Modernizmo stilių statinys įgavo jau po didžiosios miesto nelaimės. Iki sovietinės okupacijos jį valdė žydų Restų giminė. Pokario laikotarpiu nacionalizuotas. Tuomet jame buvo įsikūrusi NKVD būstinė, milicija, bankas, parduotuvė ir paštas.

Apie Vytauto g. 3 esančio namo istoriją turima mažiau žinių. G. Ramono teigimu, manoma, kad namas tarpukariu priklausė žydui Bereliui Presui. Jis anuomet užsiėmė kepurių gamyba. Dideli vitrininiai pirmojo aukšto langai išduoda, kad šioje vietoje nuo pat statinio atsiradimo veikė parduotuvės. Sovietiniais laikais pastate buvo įkurdintas tuo metu garsus restoranas „Viktorija“. Įstaigos vedėju dirbo žydas Gurevičius.

Daugiau įsipareigojimų

Asociatyvinė nuotr.

Kaip žinia, į kultūros paveldo registro sąrašus įrašyti statiniai yra pripažįstami vertingais visos Lietuos mastu. Norint, kad būtų išsaugoti ateities kartoms, juos privaloma tinkamai prižiūrėti. „Tokiems pastatams atsiranda daugiau taisyklių, kurių reikia laikytis, pavyzdžiui, jie negali būti nugriaunami, negali būti keičiama jų architektūra ir panašiai. Kita vertus, šie pastatai įgauna visuomeninę vertę, gali pretenduoti į valstybines ir Svivaldybės lėšas restauravimo ar priežiūros darbams“, – paaiškino G. Ramonas.

Tiesa, apsauga yra numatoma tik pastato architektūrai. Veiklai netaikomi visiškai jokie apribojimai.

Šie du Vytauto gatvėje esantys pastatai į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukti dėl Savivaldybės specialistų pastangų. Tačiau, kaip pabrėžė G. Ramonas, inicijuoti šiuos procesus gali kiekvienas paveldu besidomintis asmuo.

Sąrašas pilnės pasak paveldosaugininko, kitais metais turėtų būti svarstoma ir apie kitų Plungės krašte esančių vertingų pastatų įtraukimą į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tai Telšių g. 41, Dariaus ir Girėno g. 24, Stoties g. 29 ir 44 pastatai, taip pat buvusios medinės sinagogos Alsėdžių miestelyje pastatas.

Specialisto teigimu, mūsų rajone dar yra nemažai mūsų regiono bei visos šalies istorijai iš tiesų vertingų objektų. Būtina juos identifikuoti ir siūlyti įrašyti į saugomų objektų sąrašą.