Sauliaus Narkaus nuotr.Siekdama suteikti sergantiesiems geriausią medicinos pagalbą viešoji įstaiga Plungės ligoninė yra išsikėlusi tikslą būti įtraukta į Klaipėdos ligoninių intensyviosios terapijos klasterį, kas užtikrintų lygiavertį bendravimą tarp įstaigų, lengvesnį pacientų siuntimą į trečio lygio gydymo įstaigas Klaipėdoje. Pasirinktu keliu įstaiga eina jau ketvirtus metus. Apie tai, kaip jai sekasi, per Plungės rajono savivaldybės kolegijos posėdį pasakojo 2025 metų veiklos ataskaitą pristatęs Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Atkakliai siekia būti įtraukta į klasterį
Šiuo metu Klaipėdos intensyviosios terapijos klasteriui priklauso Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Tauragės ligoninė. Būti įtrauktos į jį kandidatuoja ne tik Plungės, bet ir Šilutės bei Kretingos ligoninės. Plungės ligoninėje suformuotas puikus gydytojų ir slaugytojų personalas, teikiamas platus spektras paslaugų, pasiekta, kad intensyviosios terapijos kokybės rodikliai atitiktų europinius standartus. Kaip pagrindinį pranašumą prieš varžoves direktorius įvardijo tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktas Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymas į klasterį priimti Plungės ligoninę.
Pristatydamas 2025 m. veiklos ataskaitą, gydymo įstaigos vadovas akcentavo ženkliai padidėjusį pacientams suteiktų paslaugų skaičių. Ypač sparčiai išaugo dienos chirurgijos rodikliai – nuo 470 paslaugų, suteiktų 2021 metais, iki 2 700 paslaugų, suteiktų 2025-aisiais. Laikotarpį, kai ligoninei buvo leista teikti dienos chirurgijos paslaugas, direktorius vadino „aukso amžiumi“, kuris buvo išnaudotas idealiai – pritraukta naujų gydytojų, investuota į modernią įrangą.
Didėja slaugos ir palaikomojo gydymo, ambulatorinės slaugos dinamika. Ataskaitiniais metais slaugos ir palaikomojo gydymo lovų užimtumas – 100 proc. Dvigubai daugiau pacientams suteikta išplėstinių konsultacijų, ambulatorinių reabilitacijos paslaugų, augo ir dienos stacionaro paslaugų rodikliai. Anot R. Mažeikos, pagal šiuos rodiklius Plungės ligoninė stipriausia visame Klaipėdos krašte.
Sunkiausia užduotis – išlaikyti gydytojus
Kortelė pakelta aukštai – Plungės ligoninė išauginta iki didelių ligoninių lygio. Didžiausia užduotis vadovui – išlaikyti gydytojus. Pasak R. Mažeikos, ligoninės varžosi dėl medikų, jie nuolat gauna kvietimų dirbti Klaipėdoje, kitų didžiųjų miestų ligoninėse.
Paklaustas, kokiu būdu pavyko prisikviesti į Plungę jaunų gydytojų, įstaigos direktorius kalbėjo, kad nemažą įtaką turi atmosfera komandoje, tai, kaip žiūrima į jauną mediką, kokios darbo sąlygos jam suteikiamos. „Sunkiausia buvo pradžioje, bet, kai pasiseka prisikviesti vieną, kitą jauną mediką, jie patys pakviečia čia dirbti pažįstamus gydytojus. Pradėti iš naujo formuoti komandos tikrai nebenorėčiau“, – prisipažino Plungės ligoninės vadovas.
Ligoninėje vykdomos prevencinės sveikatos programos. Akcentuota, kad įsigijus mamografą moterų, dalyvavusių patikroje dėl krūties vėžio, skaičius per metus išaugo nuo 252 iki 3 075. Plungiškių moterų dalyvavimo prevencinėje patikroje 2025 m. procentas – 35,9, kai šalies vidurkis – 32,7 proc.
Neribojo nei tyrimų, nei sąnaudų medikamentams
Galimybė ištirti pacientą ir gydyti čia pat, vietoje, – vienas iš paslaugos kokybės faktorių. Laboratorinių tyrimų skaičius per ketverius metus padidėjo dvigubai, sąnaudos medikamentams – 72 proc.
„Neribojome gydytojams nei tyrimų, nei medikamentų. Ligoninėje įdarbinome daugiau gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų. 2025 metais kolektyvą papildė jauni ir perspektyvūs medikai: du chirurgai, du akušeriai-ginekologai, du anesteziologai-reanimatologai, gydytoja gastroenterologė, medicinos gydytojas. „Moterims nebereikia dėl nedidelių operacijų važiuoti į Telšius ar Klaipėdą, nes dienos chirurgijos paslaugos teikiamos jau ir mūsų ligoninėje“, – pasakojo per posėdį direktorius R. Mažeika.
Ligoninės vadovas buvo atviras, kad dėl tokio neribojimo sutartis buvo viršyta ir įstaiga veiklos metus baigė su 443 tūkst. eurų nuostoliu. Tačiau ši strategija, anot direktoriaus, pasitvirtino: „Įtikinome Sveikatos apsaugos ministeriją, kad mums būtina padidinti stacionarinių paslaugų kiekį. Šiems metams gavome 350 tūkst. eurų papildomų lėšų, todėl galiu teigti, kad „minusas“ mums atsipirko. Išauginome ligoninę iki didelių ligoninių lygio.“
Sauliaus Narkaus nuotr.Vaikų yra, pediatrų – ne
Direktorius akcentavo, kad sėkmingai dirbusi įstaiga į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 2 mln. eurų mokesčių. „Mūsų „fabrikėlis“ patenka tarp rajono įmonių, sumokančių daugiausiai mokesčių“, – džiaugėsi pranešėjas.
Kad ir kaip augtų ligoninė, Vaikų ligų skyriaus joje nėra. Plungės rajono savivaldybės kolegijos narys Gediminas Stonys domėjosi: „Ar galėtų Plungės ligoninėje atsirasti Vaikų ligų skyrius, ar tai visiškai utopinė mintis, esant vaikų skaičiaus mažėjimo tendencijai?“
Vaikų ligų skyrius, kaip paaiškino ligoninės vadovas, Plungėje užsidarė dėl to, kad nebebuvo pediatrų: „Turėjome vienintelę pediatrę, bet vienas gydytojas – ne skyrius. Šių specialistų trūksta visoje Lietuvoje, tad negalime tikėtis, kad ims ir atsiras. Nors vaikų Rietave ir Plungėje daugiau nei Telšiuose, kur ligoninė turi Vaikų ligų skyrių.“
Tikisi Savivaldybės paramos
R. Mažeika apžvelgė ir „ūkinę“ dalį – per ataskaitinius metus į paprastąjį remontą investuota 208 tūkst. eurų, įrangos įsigyta už daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš jų 90 proc. – ligoninės lėšos.
Ligoninės vadovas priminė, jog įstaiga tikisi, kad Plungės rajono savivaldybė tesės pažadą – kompensuos Skubios pagalbos skyriaus įrangos ir baldų įsigijimo sąnaudas – 170 835,82 euro, kurių nekompensavo praėjusiais metais. Savivaldybės paramos gydymo įstaiga tikisi ir įgyvendinant pagrindinius uždavinius – Intensyviosios terapijos skyriaus modernizavimą, poanestetinės priežiūros palatų ir lėtinio skausmo gydymo patalpų remontą, kuriems reikėtų maždaug 400 tūkst. eurų.
„Mūsų gydytojai neturėtų dirbti tokiomis sąlygomis, tuo labiau kad konkurencija tarp ligoninių tokia didžiulė“, – neslėpė lūkesčių, nukreiptų į vietos valdžios biudžetą, ligoninės vadovas.





Parašykite komentarą