Pas­ku­ti­nė praė­ju­sių me­tų spa­lio die­na plun­giš­kiams il­gam įsi­rė­žė į at­min­tį. Per pu­sant­ros va­lan­dos vie­nas po ki­to už­si­lieps­no­jo du pa­sta­tai. Vie­nas jų de­gė net du kar­tus. Tai, kad gais­ra­vie­tės vie­na nuo ki­tos bu­vo nu­to­lu­sios vos per ke­lis šim­tus met­rų ir ug­nis įsi­plies­kė ke­lias­de­šim­ties mi­nu­čių in­ter­va­lais, ug­nia­ge­siams iš kar­to su­kė­lė min­čių, kad čia neap­siei­ta be ty­či­nio žmo­gaus el­ge­sio. Po ke­lių die­nų paaiš­kė­jo, kad gais­ri­nin­kai ne­kly­do – įta­ria­mas pa­de­gė­jas bu­vo su­lai­ky­tas.

Spa­lio 24-ąją Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­muo­se gais­rus su­kė­lu­siam A. R. pa­skelb­tas nuo­spren­dis. Vy­rui teks ne tik at­si­svei­kin­ti su lais­ve, bet ir at­ly­gin­ti ne­men­ką tur­ti­nę ža­lą. Tie­sa, A. R. nu­teis­tas ne tik dėl mi­nė­tų­jų gais­rų, bet ir dėl dar vie­no, ku­rį su­kė­lė ne­ty­čia 2024 me­tų rugp­jū­čio pra­džio­je.

Rugp­jū­čio 2-osios gais­ro pa­da­ri­niai
Anks­čiau tris kar­tus teis­tas A. R. bu­vo kal­ti­na­mas tuo, kad praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čio 2-ąją, apie 23.30 val., Plun­gė­je, Si­na­go­gų gat­vė­je, esan­čia­me na­me, ku­ria­me tuo me­tu sa­va­va­liš­kai lai­ki­nai gy­ve­no, bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio pa­li­ko de­gan­čią ci­ga­re­tės nuo­rū­ką, o pa­ts išė­jo į mies­tą. Ki­lo gais­ras. Iš­de­gė pa­tal­pos, apde­gė ir įlū­žo sto­gas, su­de­gė bal­dai ir ki­ti daik­tai. A. R. dėl nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo su­nai­ki­no 38 702 eu­rų ver­tės sve­ti­mą tur­tą.

Tiek iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu, tiek ap­klau­sia­mas pas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją, tiek teis­mo po­sė­dy­je A. R. sa­vo kal­tę dėl šios nu­si­kals­ta­mos vei­kos pri­pa­ži­no.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu vy­ras paaiš­ki­no, kad yra be­na­mis, ne­tu­ri nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Nors ir tu­ri tė­vus, ta­čiau pas juos ne­gy­ve­na. Nak­vy­nės na­muo­se ne­ga­li bū­ti, nes yra pa­me­tęs as­mens do­ku­men­tą, o nau­jam gau­ti ne­tu­ri lė­šų, tad pri­si­glau­džia nak­čiai kur pa­puo­la.

A. R. pa­sa­ko­jo, kad 2024 me­tų rugp­jū­čio pra­džio­je ap­si­gy­ve­no vie­no­je ne­gy­ve­na­mo na­mo da­ly­je Si­na­go­gų gat­vė­je. Į vi­dų pa­tek­da­vo pro lan­gą. Tą ne­lem­tą va­ka­rą jis pa­rū­kė ir ci­ga­re­tės nuo­rū­ką nu­me­tė į skar­di­nę, ku­ri bu­vo pa­dė­ta ant kė­dės. Bu­vo ne­blai­vus, to­dėl ti­kė­ti­na, kad išei­da­mas į mies­tą ne­ty­čia ap­ver­tė kė­dę ir vi­sos nuo­rū­kos iš­kri­to ant že­mės, kur bu­vo pil­na įvai­rių šiukš­lių. Kai po ko­kių 40 mi­nu­čių grį­žo, pa­ma­tė, kad gat­vė­je pil­na gais­ri­nių au­to­mo­bi­lių, o na­mas de­ga at­vi­ra lieps­na. Sup­ra­tęs, kad tai jo kal­tė, pa­si­ša­li­no. Tą nak­tį mie­go­jo po vie­no prie „Ry­to“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los esan­čių dau­gia­bu­čių na­mų bal­ko­nu.

Ci­vi­li­nio ieš­ko­vo at­sto­vė I. P. teis­mo po­sė­dy­je nu­ro­dė, kad jos at­sto­vau­ja­ma už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė dėl gais­ro pa­ty­rė 28 950,40 eu­ro ža­lą. Ją su­da­ro ne tik su­de­gęs tur­tas – na­mo da­lis, bet ir pa­sta­to nu­grio­vi­mo iš­lai­dos. Tie­sa, bend­ro­vė sa­vo tur­to da­lį bu­vo ap­drau­du­si. Pir­mo­jo teis­mo po­sė­džio me­tu drau­di­mo iš­mo­ka – 9 958,56 eu­ro – dar ne­bu­vo iš­mo­kė­ta.

Ki­ta pu­sė su­de­gu­sio na­mo ly­gio­mis da­li­mis pri­klau­sė se­se­rims V. S. ir N. V. Mo­te­rys teis­me sa­kė, kad to­je na­mo da­ly­je bu­vo ga­li­ma gy­ven­ti, ta­čiau jos neį­lei­do nuo­mi­nin­kų bi­jo­da­mos, kad ne­pa­deg­tų. Iš kal­ti­na­mo­jo se­se­rys pra­šė pri­teis­ti 35 000 eu­rų (kiek­vie­nai po 17 500 eu­rų). Į šią su­mą įtrau­kė ir ne­tek­tą na­mo da­lį, ir ten bu­vu­sius daik­tus, taip pat grio­vi­mo dar­bų iš­lai­das bei gy­dy­mo iš­lai­das. Abi tvir­ti­no, kad po gais­ro joms su­tri­ko svei­ka­ta, il­gą lai­ką bu­vo ne­dar­bin­gos.

Be­je, se­se­rys pri­si­mi­nė ir tai, kad prieš ke­le­rius me­tus į na­mą bu­vo pa­te­kę be­na­miai, bet, iš­kvie­tus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, jie tą pa­čią die­ną bu­vo iš­va­ry­ti. Vė­liau ne­pra­šy­tų gy­ven­to­jų mo­te­rys ne­pas­te­bė­jo.

Ket­vir­to­ji na­mo bend­ra­tur­tė V. R. sa­vo pa­tir­tą ža­lą įver­ti­no 20 000 eu­rų.

Sus­kai­čia­vus vi­sas pra­šo­mas su­mas su­si­da­ro ne­men­ka 83 950,40 eu­ro ža­la. Tie­sa, teis­mas, rem­da­ma­sis Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, nu­sta­tė, kad A. R. dėl nu­si­kals­ta­mo ne­rū­pes­tin­gu­mo su­nai­ki­no 38 702 eu­rų ver­tės sve­ti­mą tur­tą.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo ap­klaus­tas ir vie­nas Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nas. Jis kaip te­ri­to­ri­ją pri­žiū­rin­tis pa­rei­gū­nas Si­na­go­gų gat­vė­je esan­tį na­mą ste­bė­jo, nes ži­no­jo, kad ten lan­ko­si be­na­miai. Ne kar­tą bu­vo lan­kę­sis ir na­me bei ne kar­tą ten su­ti­kęs A. R. To­dėl, ki­lus gais­rui, be­veik ne­bu­vo abe­jo­nių, kas jį ga­lė­jo su­kel­ti.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Spa­lio 31-osios gais­rų chro­no­lo­gi­ja
2024 me­tų rugp­jū­tį A. R. gais­rą su­kė­lė ne­ty­čia, o spa­lio 31-ąją vis­kas bu­vo prie­šin­gai – trys vie­nas po ki­to ki­lę gais­rai bu­vo su­kel­ti ty­čia.

Kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ra­šo­ma, kad spa­lio 31-osios va­ka­re, apie 19 val., bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio A. R. atė­jo prie na­mo J. Tu­mo-Vaiž­gan­to g. 22A, ku­ria­me tuo me­tu nie­kas ne­gy­ve­no, už­li­po į ant­rą aukš­tą ir de­gik­liu pa­de­gė pa­tal­po­je esan­čius sku­du­rus. Gais­ro me­tu su­de­gė pa­sta­to sie­nos, rąs­tai, si­jos. To­kiu vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du su­ga­di­no už­da­ra­jai ak­ci­nei bend­ro­vei pri­klau­san­tį 4 000 eu­rų ver­tės tur­tą, V. B. pri­klau­san­tį 2 000 eu­rų ver­tės tur­tą ir V. Š. pri­klau­san­tį be­ver­tį tur­tą.

Tą pa­tį va­ka­rą, apie 20 val., vy­ras atė­jo prie ūki­nių pa­sta­tų Si­na­go­gų gat­vė­je, kur anks­čiau su­de­gi­no na­mą, pro ply­šį įki­šo at­si­neš­tą megz­ti­nį ir jį pa­de­gė de­gik­liu. Su­de­gė ūki­nio pa­sta­to ir dvie­jų san­dė­lių sto­gas, sie­nos, si­jos, taip pat dar­ži­nės sto­gas, sie­nos, si­jos. To­kiu vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du vy­riš­kis su­nai­ki­no V. S. ir N. V. pri­klau­san­tį 587 eu­rų ver­tės tur­tą, V. R. pri­klau­san­tį 494 eu­rų ver­tės tur­tą.

Apie 20.50 val. A. R. grį­žo į J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vę prie anks­čiau pa­deg­to na­mo ir pa­te­kęs į pir­mą aukš­tą de­gik­liu ty­čia pa­de­gė šiukš­les.

Ir dėl šių pa­de­gi­mų vy­ras teis­me sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no.

Nors teis­me įvy­kių se­ką vy­ras nu­sa­ko­jo glaus­tai, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu jis bu­vo at­vi­res­nis ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams „nu­pie­šė“ vi­są sa­vo veiks­mų chro­no­lo­gi­ją.

A. R. pa­sa­ko­jo, kad tą die­ną vie­nas pa­ts iš­gė­rė bu­te­lį deg­ti­nės, vė­liau – pu­sę bu­te­lio vy­no. Su­var­to­jus to­kį kie­kį al­ko­ho­lio į gal­vą pra­dė­jo lįs­ti blo­gos min­tys: pa­da­ry­ti kaž­ką ne­ge­ro. Prieš ei­da­mas prie ap­leis­to ne­gy­ve­na­mo pa­sta­to J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je dar nu­si­pir­ko bu­te­lį alaus ir iš­gė­rė li­ku­sį vy­ną. Pa­li­pęs į ant­rą aukš­tą, ras­tus sku­du­rus iš­mė­tė ant ten pat bu­vu­sios ant­klo­dės ir pa­de­gė. Ka­dan­gi ug­nis la­bai grei­tai įsi­plies­kė, sku­biai išė­jo iš pa­sta­to. Paž­vel­gęs pro lan­gą ir iš­vy­dęs at­vi­rą lieps­ną nu­sku­bė­jo link Pa­lan­kės gat­vės. At­va­žia­vus gais­ri­niams au­to­mo­bi­liams, iš to­lo ste­bė­jo, kaip vyks­ta ge­si­ni­mo dar­bai. Be­žiū­rint ki­lo min­tis pa­deg­ti dar vie­ną pa­sta­tą. Taip at­si­dū­rė Si­na­go­gų gat­vė­je prie ūki­nio pa­sta­to. Ka­dan­gi mie­go­da­vo po dau­gia­bu­čių bal­ko­nais, kup­ri­nė­je tu­rė­jo sto­rą megz­ti­nį. Priė­jęs prie du­rų, ra­do ne­di­de­lį ply­šį, įki­šo į jį megz­ti­nį ir pa­de­gė. Bet stip­rus vė­jas vis ge­si­no lieps­ną ir tik praė­jus maž­daug 10 mi­nu­čių megz­ti­nis įsi­de­gė. Tuo­met A. R. pe­rė­jo į ki­tą gat­vės pu­sę ir ste­bė­jo, ar pa­sta­tas už­si­lieps­nos. Pa­ma­tęs, kad ug­nis „pa­ga­vo“ sto­gą, lau­kė, kas bus to­liau. Pa­ma­tęs at­va­žiuo­jant ug­nia­ge­sius ir po­li­ci­ją tuo pa­čiu ke­liu grį­žo prie na­mo J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je.

To­kius sa­vo veiks­mus vy­ras pa­va­di­no azar­tu, t. y. ma­ty­da­mas, kaip gais­ri­nin­kai ge­si­na ūki­nį pa­sta­tą, už­si­no­rė­jo to­liau veik­ti.

Grį­žęs į pir­mą gais­ra­vie­tę, A. R. įė­jo į na­mą iš ki­tos pu­sės. San­dė­liu­ke pir­ma­me aukš­te ra­do plas­ti­ki­nį bu­te­lį, įvai­rių šiukš­lių, sta­ty­bi­nių me­džia­gų at­lie­kų ir pan. Vis­ką su­dė­jęs po bu­te­liu pa­de­gė. Tuo pa­čiu ke­liu­ku išė­jo į gat­vę ir pa­ki­lo iki odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos. Ten at­si­su­ko pa­žiū­rė­ti, ar ky­la dū­mai. Jų ne­pa­ma­tęs nu­spren­dė grįž­ti, ta­čiau to­kios min­ties at­si­sa­kė iš­vy­dęs va­žiuo­jan­tį po­li­ci­jos eki­pa­žą. Iš­si­gan­dęs kie­mais pa­trau­kė link Pap­rū­džio gat­vės, kur ir bu­vo su­stab­dy­tas ug­nia­ge­sio. Šis pa­pra­šė pa­ro­dy­ti ran­kas. A. R. del­nai bu­vo suo­di­ni, tad ug­nia­ge­sys jį per­da­vė po­li­ci­jai. Tie­sa, kol nu­va­žia­vo iki ko­mi­sa­ria­to, del­nus spė­jo nu­si­va­ly­ti ir pa­rei­gū­nams tą va­ka­rą ne­pri­si­pa­ži­no pa­de­gęs pa­sta­tus.

Sa­vo poel­gių A. R. ne­tei­si­no ir tvir­ti­no, jog bū­da­mas blai­vus su­pra­to, kad ga­lė­jo pri­da­ry­ti dar dau­giau ža­los, nes tą die­ną bu­vo la­bai stip­rus vė­jas, tad lieps­nos ga­lė­jo leng­vai per­šok­ti ant ki­tų pa­sta­tų.

A. R. su­lai­ky­mo is­to­ri­ją pa­tvir­ti­no jį pri­čiu­pęs ug­nia­ge­sys. Tie­sa, gais­ri­nin­kas vy­rą su­stab­dė tik no­rė­da­mas pa­klaus­ti, ar nie­ko ne­ma­tė, gal pa­ste­bė­jo įtar­ti­nų as­me­nų. O A. R. el­ge­sys ir at­sa­ky­mai iš­da­vė jį. Tad ir bu­vo pa­pra­šy­tas pa­ro­dy­ti ran­kas.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Baus­mė
Teis­mas A. R. pri­pa­ži­no kal­tu dėl vi­sų jam ink­ri­mi­nuo­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų ir sky­rė su­bend­rin­tą 3 me­tų 9 mė­ne­sių lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Ka­dan­gi by­la iš­nag­ri­nė­ta su­trum­pin­to pro­ce­so bū­du, baus­mė ma­žin­ti­na treč­da­liu. Tad pa­de­gė­jui ne­lais­vė­je teks pra­leis­ti tik 2,5 me­tų. Į baus­mės lai­ką bus įskai­ty­tas jo su­lai­ky­mas nuo 2024 m. lapk­ri­čio 5 d. iki 2024 m. lapk­ri­čio 6 d. ir suė­mi­mas nuo 2024 m. lapk­ri­čio 7 d. iki 2025 m. bir­že­lio 3 d.

Dėl rugp­jū­čio mė­ne­sį su­kel­to gais­ro ir nu­ken­tė­ju­sių­jų pa­tir­tų ci­vi­li­nių ieš­ki­nių teis­mas taip pat pa­si­sa­kė. Bend­ro­vės ieš­ki­nys ten­kin­tas vi­siš­kai. Iš kal­ti­na­mo­jo pri­teis­ta 18 991,84 eu­ro tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Nu­ken­tė­ju­sių­jų V. S. ir N. V. ieš­ki­nys ten­kin­tas iš da­lies – po 9 424,10 eu­ro kiek­vie­nai, o V. R. – 6 304,40 eu­ro.

Nuosp­ren­dis ga­li bū­ti skun­džia­mas.