
Paskutinė praėjusių metų spalio diena plungiškiams ilgam įsirėžė į atmintį. Per pusantros valandos vienas po kito užsiliepsnojo du pastatai. Vienas jų degė net du kartus. Tai, kad gaisravietės viena nuo kitos buvo nutolusios vos per kelis šimtus metrų ir ugnis įsiplieskė keliasdešimties minučių intervalais, ugniagesiams iš karto sukėlė minčių, kad čia neapsieita be tyčinio žmogaus elgesio. Po kelių dienų paaiškėjo, kad gaisrininkai neklydo – įtariamas padegėjas buvo sulaikytas.
Spalio 24-ąją Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose gaisrus sukėlusiam A. R. paskelbtas nuosprendis. Vyrui teks ne tik atsisveikinti su laisve, bet ir atlyginti nemenką turtinę žalą. Tiesa, A. R. nuteistas ne tik dėl minėtųjų gaisrų, bet ir dėl dar vieno, kurį sukėlė netyčia 2024 metų rugpjūčio pradžioje.
Rugpjūčio 2-osios gaisro padariniai
Anksčiau tris kartus teistas A. R. buvo kaltinamas tuo, kad praėjusių metų rugpjūčio 2-ąją, apie 23.30 val., Plungėje, Sinagogų gatvėje, esančiame name, kuriame tuo metu savavališkai laikinai gyveno, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio paliko degančią cigaretės nuorūką, o pats išėjo į miestą. Kilo gaisras. Išdegė patalpos, apdegė ir įlūžo stogas, sudegė baldai ir kiti daiktai. A. R. dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunaikino 38 702 eurų vertės svetimą turtą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teismo posėdyje A. R. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino.
Ikiteisminio tyrimo metu vyras paaiškino, kad yra benamis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors ir turi tėvus, tačiau pas juos negyvena. Nakvynės namuose negali būti, nes yra pametęs asmens dokumentą, o naujam gauti neturi lėšų, tad prisiglaudžia nakčiai kur papuola.
A. R. pasakojo, kad 2024 metų rugpjūčio pradžioje apsigyveno vienoje negyvenamo namo dalyje Sinagogų gatvėje. Į vidų patekdavo pro langą. Tą nelemtą vakarą jis parūkė ir cigaretės nuorūką numetė į skardinę, kuri buvo padėta ant kėdės. Buvo neblaivus, todėl tikėtina, kad išeidamas į miestą netyčia apvertė kėdę ir visos nuorūkos iškrito ant žemės, kur buvo pilna įvairių šiukšlių. Kai po kokių 40 minučių grįžo, pamatė, kad gatvėje pilna gaisrinių automobilių, o namas dega atvira liepsna. Supratęs, kad tai jo kaltė, pasišalino. Tą naktį miegojo po vieno prie „Ryto“ pagrindinės mokyklos esančių daugiabučių namų balkonu.
Civilinio ieškovo atstovė I. P. teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujama uždaroji akcinė bendrovė dėl gaisro patyrė 28 950,40 euro žalą. Ją sudaro ne tik sudegęs turtas – namo dalis, bet ir pastato nugriovimo išlaidos. Tiesa, bendrovė savo turto dalį buvo apdraudusi. Pirmojo teismo posėdžio metu draudimo išmoka – 9 958,56 euro – dar nebuvo išmokėta.
Kita pusė sudegusio namo lygiomis dalimis priklausė seserims V. S. ir N. V. Moterys teisme sakė, kad toje namo dalyje buvo galima gyventi, tačiau jos neįleido nuomininkų bijodamos, kad nepadegtų. Iš kaltinamojo seserys prašė priteisti 35 000 eurų (kiekvienai po 17 500 eurų). Į šią sumą įtraukė ir netektą namo dalį, ir ten buvusius daiktus, taip pat griovimo darbų išlaidas bei gydymo išlaidas. Abi tvirtino, kad po gaisro joms sutriko sveikata, ilgą laiką buvo nedarbingos.
Beje, seserys prisiminė ir tai, kad prieš kelerius metus į namą buvo patekę benamiai, bet, iškvietus policijos pareigūnus, jie tą pačią dieną buvo išvaryti. Vėliau neprašytų gyventojų moterys nepastebėjo.
Ketvirtoji namo bendraturtė V. R. savo patirtą žalą įvertino 20 000 eurų.
Suskaičiavus visas prašomas sumas susidaro nemenka 83 950,40 euro žala. Tiesa, teismas, remdamasis Registrų centro duomenimis, nustatė, kad A. R. dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunaikino 38 702 eurų vertės svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir vienas Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas. Jis kaip teritoriją prižiūrintis pareigūnas Sinagogų gatvėje esantį namą stebėjo, nes žinojo, kad ten lankosi benamiai. Ne kartą buvo lankęsis ir name bei ne kartą ten sutikęs A. R. Todėl, kilus gaisrui, beveik nebuvo abejonių, kas jį galėjo sukelti.
Sauliaus Narkaus nuotr.Spalio 31-osios gaisrų chronologija
2024 metų rugpjūtį A. R. gaisrą sukėlė netyčia, o spalio 31-ąją viskas buvo priešingai – trys vienas po kito kilę gaisrai buvo sukelti tyčia.
Kaltinamajame akte rašoma, kad spalio 31-osios vakare, apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio A. R. atėjo prie namo J. Tumo-Vaižganto g. 22A, kuriame tuo metu niekas negyveno, užlipo į antrą aukštą ir degikliu padegė patalpoje esančius skudurus. Gaisro metu sudegė pastato sienos, rąstai, sijos. Tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino uždarajai akcinei bendrovei priklausantį 4 000 eurų vertės turtą, V. B. priklausantį 2 000 eurų vertės turtą ir V. Š. priklausantį bevertį turtą.
Tą patį vakarą, apie 20 val., vyras atėjo prie ūkinių pastatų Sinagogų gatvėje, kur anksčiau sudegino namą, pro plyšį įkišo atsineštą megztinį ir jį padegė degikliu. Sudegė ūkinio pastato ir dviejų sandėlių stogas, sienos, sijos, taip pat daržinės stogas, sienos, sijos. Tokiu visuotinai pavojingu būdu vyriškis sunaikino V. S. ir N. V. priklausantį 587 eurų vertės turtą, V. R. priklausantį 494 eurų vertės turtą.
Apie 20.50 val. A. R. grįžo į J. Tumo-Vaižganto gatvę prie anksčiau padegto namo ir patekęs į pirmą aukštą degikliu tyčia padegė šiukšles.
Ir dėl šių padegimų vyras teisme savo kaltę pripažino.
Nors teisme įvykių seką vyras nusakojo glaustai, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo atviresnis ir policijos pareigūnams „nupiešė“ visą savo veiksmų chronologiją.
A. R. pasakojo, kad tą dieną vienas pats išgėrė butelį degtinės, vėliau – pusę butelio vyno. Suvartojus tokį kiekį alkoholio į galvą pradėjo lįsti blogos mintys: padaryti kažką negero. Prieš eidamas prie apleisto negyvenamo pastato J. Tumo-Vaižganto gatvėje dar nusipirko butelį alaus ir išgėrė likusį vyną. Palipęs į antrą aukštą, rastus skudurus išmėtė ant ten pat buvusios antklodės ir padegė. Kadangi ugnis labai greitai įsiplieskė, skubiai išėjo iš pastato. Pažvelgęs pro langą ir išvydęs atvirą liepsną nuskubėjo link Palankės gatvės. Atvažiavus gaisriniams automobiliams, iš tolo stebėjo, kaip vyksta gesinimo darbai. Bežiūrint kilo mintis padegti dar vieną pastatą. Taip atsidūrė Sinagogų gatvėje prie ūkinio pastato. Kadangi miegodavo po daugiabučių balkonais, kuprinėje turėjo storą megztinį. Priėjęs prie durų, rado nedidelį plyšį, įkišo į jį megztinį ir padegė. Bet stiprus vėjas vis gesino liepsną ir tik praėjus maždaug 10 minučių megztinis įsidegė. Tuomet A. R. perėjo į kitą gatvės pusę ir stebėjo, ar pastatas užsiliepsnos. Pamatęs, kad ugnis „pagavo“ stogą, laukė, kas bus toliau. Pamatęs atvažiuojant ugniagesius ir policiją tuo pačiu keliu grįžo prie namo J. Tumo-Vaižganto gatvėje.
Tokius savo veiksmus vyras pavadino azartu, t. y. matydamas, kaip gaisrininkai gesina ūkinį pastatą, užsinorėjo toliau veikti.
Grįžęs į pirmą gaisravietę, A. R. įėjo į namą iš kitos pusės. Sandėliuke pirmame aukšte rado plastikinį butelį, įvairių šiukšlių, statybinių medžiagų atliekų ir pan. Viską sudėjęs po buteliu padegė. Tuo pačiu keliuku išėjo į gatvę ir pakilo iki odontologijos klinikos. Ten atsisuko pažiūrėti, ar kyla dūmai. Jų nepamatęs nusprendė grįžti, tačiau tokios minties atsisakė išvydęs važiuojantį policijos ekipažą. Išsigandęs kiemais patraukė link Paprūdžio gatvės, kur ir buvo sustabdytas ugniagesio. Šis paprašė parodyti rankas. A. R. delnai buvo suodini, tad ugniagesys jį perdavė policijai. Tiesa, kol nuvažiavo iki komisariato, delnus spėjo nusivalyti ir pareigūnams tą vakarą neprisipažino padegęs pastatus.
Savo poelgių A. R. neteisino ir tvirtino, jog būdamas blaivus suprato, kad galėjo pridaryti dar daugiau žalos, nes tą dieną buvo labai stiprus vėjas, tad liepsnos galėjo lengvai peršokti ant kitų pastatų.
A. R. sulaikymo istoriją patvirtino jį pričiupęs ugniagesys. Tiesa, gaisrininkas vyrą sustabdė tik norėdamas paklausti, ar nieko nematė, gal pastebėjo įtartinų asmenų. O A. R. elgesys ir atsakymai išdavė jį. Tad ir buvo paprašytas parodyti rankas.
Sauliaus Narkaus nuotr.Bausmė
Teismas A. R. pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso būdu, bausmė mažintina trečdaliu. Tad padegėjui nelaisvėje teks praleisti tik 2,5 metų. Į bausmės laiką bus įskaitytas jo sulaikymas nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. ir suėmimas nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. birželio 3 d.
Dėl rugpjūčio mėnesį sukelto gaisro ir nukentėjusiųjų patirtų civilinių ieškinių teismas taip pat pasisakė. Bendrovės ieškinys tenkintas visiškai. Iš kaltinamojo priteista 18 991,84 euro turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiųjų V. S. ir N. V. ieškinys tenkintas iš dalies – po 9 424,10 euro kiekvienai, o V. R. – 6 304,40 euro.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.





Parašykite komentarą