Plun­gės kul­tū­ros cent­ras jau ant­rą se­zo­ną iš ei­lės kvie­čia ne­pra­leis­ti pro­gos su­si­tik­ti su ta­len­tin­gais, pro­fe­si­nių aukš­tu­mų pa­sie­ku­siais ar dar link sa­vo sva­jo­nių įgy­ven­di­ni­mo žengiančiais iš Plun­gės kraš­to ki­lu­siais ga­biais jau­nais žmo­nė­mis. Sėk­min­gas pro­jek­tas tę­sia­mas: spa­lio 14-ąją bu­vo su­reng­tas pir­ma­sis nau­jo­jo se­zo­no „Po vie­nu skė­čiu“ ren­gi­nys, ku­ria­me sve­čia­vo­si plun­giš­kis spor­ti­nių šo­kių šo­kė­jas Kris­tu­pas Mlins­kas ir jo šo­kių par­tne­rė Lie­pa Rud­nic­kai­tė. Jau­nuo­liai – įvai­rių čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kai, Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nai, tad iš­girs­ti apie jų ke­lią link per­ga­lių ir ap­skri­tai mei­lę šo­kiui bu­vo įdo­mu.

Į Plun­gės kul­tū­ros cent­rą su­si­tik­ti su Kris­tu­pu ir Lie­pa at­vy­ko jiems ar­ti­mi žmo­nės, drau­gai, pa­žįs­ta­mi ir ger­bė­jai. Kaip tei­gė Kris­tu­pas, kiek­vie­ną jų ma­ty­ti jam bu­vo la­bai ma­lo­nu. Juk da­bar ne taip daž­nai gim­to­jo­je Plun­gė­je ten­ka il­giau už­truk­ti – vos die­ną per sa­vai­tę. Vi­sas ki­tas lai­kas ati­duo­da­mas šo­kiams. Nie­ko keis­to: to­kiu rit­mu vai­ki­nas gy­ve­na jau daug me­tų – kai spor­ti­niai šo­kiai at­si­ra­do jo gy­ve­ni­me. O tai nu­ti­ko dar Kris­tu­pui lan­kant dar­že­lį. Su da­bar­ti­ne šo­kių par­tne­re iš Ro­kiš­kio ki­lu­sia L. Rud­nic­kai­te K. Mlins­kas šo­ka ke­le­tą me­tų. Abu – pui­kiai de­ran­ti ir la­bai „su­si­šo­ku­si“ po­ra.

Žiū­ro­vams bu­vo smal­su iš­girs­ti, ar šo­kė­jai yra ir po­ra gy­ve­ni­me. Jau­nuo­liai pa­ti­ki­no, kad juos jun­gia tik mei­lė šo­kiams. Abi­tu­rien­tas Kris­tu­pas ir vie­nuo­lik­to­kė Lie­pa moks­lus krem­ta nuo­to­li­niu bū­du. Sup­ran­ta­ma, kad kas­dien lan­ky­ti pa­mo­kas jiems dėl di­de­lio užim­tu­mo bū­tų la­bai su­dė­tin­ga. Per die­ną ke­lios va­lan­dos ati­duo­da­mos šo­kių re­pe­ti­ci­joms, jei vyks­ta sto­vyk­los – gra­fi­kas dar in­ten­sy­ves­nis.

Kal­bin­ti jau­nuo­liai ne­slė­pė – sa­vo atei­tį sie­ja tik su šo­kiais. „No­riu bū­ti gar­si ir ge­ra šo­kė­ja“, – kal­bė­jo Lie­pa. Kris­tu­pas sa­ve ma­to gal­būt kaip spor­ti­nių šo­kių tre­ne­rį, o gal ir vers­lą, su­si­ju­sį su šo­kiais, pa­vyks įkur­ti. „Kad Lie­pai kuo dau­giau su­kne­lių ga­lė­čiau nu­pirk­ti“, – pa­juo­ka­vo plun­giš­kis.

Iš tie­sų rū­bai šo­kių pa­sau­ly­je la­bai svar­bu. Lie­pa puo­šia­si įspū­din­go­mis su­kne­lė­mis, ku­rių pri­rei­kia tik­rai ne vie­nos, o štai Kris­tu­pas sa­kė, kad šiuo klau­si­mu vy­riš­ka­jai pu­sei la­biau pa­si­se­kė: tie pa­tys dra­bu­žiai nau­do­ja­mi kur kas il­giau, pa­kan­ka pa­keis­ti kai ku­riuos ak­se­sua­rus.

Ta­čiau ne rū­bai at­ne­ša per­ga­les kon­kur­suo­se ir čem­pio­na­tuo­se, svar­biau­sia – ta­len­tas, šo­kio tech­ni­ka ir jaus­mas, ku­rį ant par­ke­to ati­duo­da šo­kė­jai. Kris­tu­pas ir Lie­pa vie­nas ki­tam ant­ri­no, kad yra la­bai kri­tiš­ki sa­vo at­žvil­giu, vi­sa­da ran­da prie ko „pri­si­ka­bin­ti“ peržiūrėdami sa­vo pa­si­ro­dy­mus. Siek­ti mak­si­ma­laus re­zul­ta­to ir ati­duo­ti vi­są sa­ve – tiks­las, ku­ris ve­da abu šiuos šo­kė­jus link per­ga­lių šo­kių aikš­te­lė­je.

Eu­ro­pos spor­ti­nių šo­kių vi­ce­čem­pio­nai, dau­gy­bės pa­sau­lio čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kai – per­ga­lių skai­čius įspū­din­gas. O ir lai­mė­ji­mams sun­ku beat­ras­ti vie­tą na­muo­se. Kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vai, tau­rės ir me­da­liai vie­na­me kam­ba­ry­je tik­rai ne­be­tel­pa! Ap­lan­ky­ta dau­gy­bė ša­lių, da­ly­vau­ta jau sun­kiai be­sus­kai­čiuo­ja­muo­se čem­pio­na­tuo­se ir var­žy­bo­se, ne kar­tą džiaug­ta­si svai­gi­nan­čio­mis per­ga­lė­mis. Iš­ties šiais jau­nuo­liais ga­li­ma di­džiuo­tis!

Sun­kus dar­bas duo­da re­zul­ta­tų. Po da­ly­va­vi­mo po­kal­bių ren­gi­ny­je „Po vie­nu skė­čiu“ K. Mlins­ko ir L. Rud­nic­kai­tės jau po ke­lių die­nų lau­kė dar vie­nas svar­bus kon­kur­sas – Če­ki­jo­je vy­ko WDSF gru­pių var­žy­bos. Mū­sų po­rai se­kė­si pui­kiai: Klai­pė­dos šo­kių stu­di­jai „DS dan­ce“ ir Kau­no spor­ti­nių šo­kių klu­bui „Sū­ku­rys“ at­sto­vau­jan­tys Kris­tu­pas ir Lie­pa pa­te­ko į fi­na­lą ir užė­mė pir­mą­ją vie­tą WDSF jau­ni­mo stan­dar­ti­nių šo­kių gru­pė­je. Svei­ki­na­me!