
Bene penkeri metai praėjo nuo to laiko, kai Plungėje imta kalbėti apie Pramonės parko steigimą ir investuotojų pritraukimą. Viskas buvo ramu, kol idėja buvo popieriuje. Perėjus prie konkretesnių veiksmų – žemės sklypų supirkimo – ėmė kilti klausimų. Veiksmas prasidėjo, o baimių dar daugiau. Atnaujintoje Pramonės parko steigimo galimybių studijoje pateiktas konkretus potencialaus investuotojo dujų ir elektros kiekių poreikis ne juokais išgąsdino. Pradėta kalbėti, jog į Plungę atsikraustys iš kaimyninės Latvijos išvytas metalurgijos pramonę vystantis investuotojas. Tiesa, kas tas potencialus investuotojas gigantas, niekas neatskleidžia.
Apie būsimą Pramonės parką ir investuotoją kalba sukosi praėjusią ir šią savaitę vykusiuose įvairių Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Šia tema kalbėta ir Savivaldybės kolegijos posėdyje.
Milžiniški poreikiai
Dar prieš komitetų posėdžius Pramonės parko vizija buvo pristatyta visuomenei, vyko ar bent jau buvo numatyta diskusija.
Žinoma, po pristatymo savo poziciją feisbuke išsakė Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas: „Antradienį Oginskių rūmuose išpuoštas „šou“ su keliomis skaidrėmis ir pasakomis apie šviesią Plungės ateitį. O jau šiandien (surašyta rugsėjo 11-ąją) tarybos narius pasiekė visa Plungės pramonės parko studija – daugiau nei šešiasdešimt puslapių, kur aiškiai parašyta, kad tarp krypčių – metalo pramonė.
Ir čia prasideda didžiausia veidmainystė: kiek mėnesių iš visų tribūnų valdantieji kartojo, kad „nėra jokio konkretaus investuotojo“? Tačiau štai studijos keliose vietose juodu ant balto rašoma: „Plungės PP domisi potencialus investuotojas, kuris veiklą vykdytų metalo apdirbimo srityje…“;
„Potencialus investuotojas veiklą vykdytų metalo apdirbimo srityje, gamintų metalo gaminius (armatūra, vielos strypai ir ritės…“; „Potencialus investuotojas išreiškė poreikį dujoms, kurios būtų naudojamos gamybos procese: 1 fazėje – 2 700 kub.m/val., 2 fazėje – 270 kub. m/val. …“; „Potencialus investuotojas išreiškė poreikį elektros energijos galiai: 1 fazėje – 40 MW, 2 fazėje – 110 MW…“ Šiuo metu per dvi Plungės miesto pastotes turime 16 ir 10 MW, laisvos galios likutis – 1,11 ir 0,38 MW. Kas per monstras turi atsirasti, kad jam reikėtų 6–7 kartus daugiau elektros nei visai Plungei?“
Klausimas be atsakymo
Įtarimai mesti, o kas toliau? Toliau diskusijos komitetuose. Daugiausiai apie tai kalbėta Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje.
Diskusijose dalyvavo ir galimybių studiją parengusi UAB „Smart Continent“ projektų vadovė Elžbieta Germanovič.
Apie tai, koks gėris bus Pramonės parkas, rašyta ne vieną kartą, tad nebekartosime, pažymėsime tik tai, jog teritorija nuo 87 ha ploto pirminiame plane išaugo iki 100 ha. Savivaldybė jau turi išpirkusi per 20 ha.
Žinoma, opozicijos atstovus domino vienas konkretus klausimas: kas tas potencialus investuotojas? Kaip jis surado galimybių studijos rengėjus? „Bendravome su Savivaldybe ir gavome kontaktus, kur galime pasiklausti dėl potencialaus investuotojo. Ne mes jį suradome, bet per Savivaldybę“, – sakė E. Germanovič. Žinoma, nei kas suvedė, nei kas tas investuotojas, atsakymo nepateikta.
„Kaip suprantu, tos studijos turėtų būti neutralesnės. Perskaičius Telšių studiją, ten apie potencialius investuotojus nėra nė žodžio. Yra bendros frazės, kas tinka visiems investuotojams. O mes prisirišame prie metalo pramonės ir sąlygas įrašome kaip ir konkrečiam investuotojui. Ar tikrai tai būtina daryti? Nenoriu kartotis klausdamas apie milžiniškus elektros ir dujų poreikius. Kauno LEZ mes lenksime 2–3 kartus“, – pastebėjo Adomas Zamulskis.
Į tai studijos rengėja taip pat turėjo atsakymą, kad neva pradėjus bendrauti su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijomis vienas iš svarių argumentų joms, ar kas nors domisi teritorija. Ir potencialaus investuotojo parodymas esą buvo svarbus proceso pradžiai. „Tas įrašymas nereiškia jokio įpareigojimo ką nors daryti“, – kalbėjo viešnia. Klausimas, čia bandoma apgauti opoziciją ir visuomenę ar tą paslaptingą investuotoją?
Įtampą sumažinti turėjo ir tai, kad, pasak E. Germanovič, pagal Investicijų įstatymą dar privalo būti rengiamas Pramonės parko plėtros planas, kuriame bus numatyta konkreti tvarka, kaip bus vykdoma investuotojo atranka, kokios veiklos bus vykdomos, kas valdys parką ir pan. Ir visa tai bus ne kieno kito, o Savivaldybės tarybos rankose. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: nuo 2023 m. balandžio matome, kaip vyksta balsavimai.

Sprendimas – į tarybos rankas
Beje, reikia pastebėti, kad vienas iš daugumoje dirbančių politikų savo nuomonę išsakė. Tiesa, tik po to, kai, kaip sakoma, įspūdžiai susigulėjo.
„Pramonės parko steigimas Plungėje kelia begalę aistrų, diskusijų, baimių, pykčio. Pripažinsiu, kad praėjusią savaitę Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio metu palaikiau siūlymą šį klausimą toliau teikti svarstyti Savivaldybės tarybai. Kodėl taip pasielgiau, paklausite? Štai keli motyvai:
– Pramonės parkas pats iš savęs nėra blogybė, o gal tiksliau – nauda Savivaldybei dėl investicijų atėjimo, darbo vietų kūrimo;
– studijoje neliko nuostatų, kurios aiškiai nurodytų metalurgijos pramonės atėjimą (ankstesniame variante buvo aiškiai įvardinta galima veiklos šaka – metalurgija). Taip, liko nuostatos dėl didelių elektros ir dujų kiekių poreikio. Nesu aš inžinierius ar pramonės ekspertas. Todėl šis rodiklis man nebuvo tuo momentu lemiantis balsavimą prieš;
– besitęsiančios ilgos diskusijos ir klausimo nukėlimas gali privesti prie to, kad Plungės pramonės parkas nebus pripažintas valstybinės reikšmės. O tai sukurtų nemažai vystymo problemėlių;
– komiteto posėdyje įvardinta, kad tai tik pradinė stadija. Sprendimai dėl ateities investuotojų bus priimami vėliau ir dėl jų priėmimo taryba nebus palikta nuošalyje.
Ar aš pritariu taršios pramonės, tokios kaip metalo laužo ar rūdos lydymas ir metalo gaminių iš jų gamyba, atėjimui? GRIEŽTAI NE. Nepritariu kaip Plungės gyventojas, dar labiau kaip Žemaitijos nacionalinio parko atstovas, nes abu parkai vienas nuo kito būtų tik vos kelių kilometrų atstumu. Bet kokia didesnė tarša turėtų esminės įtakos Žemaitijos nacionalinio parko vertybėms.
Kaip sakoma, protas vaikšto iš paskos. Komiteto posėdžio metu nebuvo subrendusi viena mintis. Todėl ją koalicijos partneriams pateikiau šiandien ir, tikiuosi, ji atkeliaus iki tarybos. Pasiūlymas labai paprastas: „kad „nuimtume“ šiek tiek emocijų, uždėtume tam tikrus saugiklius, primygtinai siūlau pakoreguoti patį tarybos sprendimą, įdedant vieną nuostatą: „6. Nustatyti, kad dėl konkretaus investuotojo, norinčio veiklą vykdyti Plungės pramonės parke, sprendžia taryba.“
Ši nuostata leistų sklandžiau judėti su Pramonės parko steigimu tolyn, kartu dėl konkrečių investuotojų priverstinai būtų grįžtama diskutuoti Plungės rajono savivaldybės taryboje“, – savo feisbuko paskyroje rašė Ramūnas Lydis.
Čia ir vėl norisi prisiminti juoką pro ašaras ir pabrėžti, jog ir opozicija nuolat kartoja, kad jie už Pramonės parką, bet prieš taršią (metalurgijos – aut. past.) pramonę.
Pabaigai
Pirmadienį vykusiame Savivaldybės kolegijos posėdyje M. Kaunas siūlė užbaigti pykčius vienu sakiniu, t. y. įrašyti, kad Pramonės parke nebus galima lydyti metalo laužo. Aišku, tokia mintis palaikymo nesulaukė, nes pradėjus leistis į konkrečius technologinius dalykus būtų užkirstas kelias ateiti ir kitiems investuotojams. Na, o koalicijos partnerio R. Lydžio siūlymą meras Audrius Klišonis siūlė įrašyti be diskusijų.
„Labai šauniai surašyti tikslai, ko mes norime iš Pramonės parko, bet paskui nueiname į tokias „plonybes“, kaip kažkam pritaikome. O kai paklausiame, kas bus tas kažkas, atsakymo negauname“, – labai taiklus A. Zamulskio pastebėjimas.
O dabar šiek tiek skaičių pasvarstymui. Galimybių studijoje pažymėta, jog, esant minimaliam 10 ha teritorijos užpildymui, numatomas vienos įmonės įsikūrimas ir 112 naujų ilgalaikių darbo vietų įsteigimas.
Dar svarbesnė kita pastraipa: „Plungės PP planuojama vystyti trimis etapais. Pirmas etapas vykdomas iki 2030 metų, jo metu bus siekiama pritraukti ne mažiau kaip 22,79 mln. eurų privačių kapitalo investicijų bei sukurti ne mažiau kaip 112 naujų ilgalaikių darbo vietų.“
Gal ir ne iš piršto laužtos baimės? Nauji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metais.
Parašykite komentarą