Redakcijos nuotr.

Lygiai prieš metus laiko „Žemaičio“ laikraščio redakcija kartu su kai kuriais patriotiškai nusiteikusiais Žemaičių dailės muziejaus darbuotojais visai netikėtai išsiaiškino, kad Plungės parko varnos žiemoja kunigaikščių Oginskių rūmų rūsiuose specialiai tam įrengtose patalpose. Šis atradimas atvėrė kelią varnologams giliau pažinti varnų gyvenimą, o redakcijai užsiimti tolimesniais tyrimais Plungės parke.

Niekam ne paslaptis, kad parko takais ir takeliais vaikšto, bėgioja ar šiaip „žioplinėja“ daugybė plungiškių. Vieni čia semiasi sveikatos, kiti stebi procesus gamtoje, treti bando užmegzti pažintis, ketvirti – teikia malonumus savo augintiniams: šunims, katinams, šeškams ir net mažiems kinų veislės paršeliams.

Iš šalies pažvelgus, tai be galo žavu. Bet, kaip ir minėjau, tik iš šalies pažvelgus. Pažvelgus giliau, supranti, kad tai kelia daug problemų.

Redakciją pasiekė sportuojančiųjų grupinis nusiskundimas, kad jie parke negali nei bėgioti, nei ramiai vaikščioti, nes nuolat savo kelyje sutinka pažįstamų žmonių ar net kaimynų, kurių daugiaplytiniame, kad ir renovuotame, name šiaip jau mėnesių mėnesius nesusitinkantys. Mandagumas tokiu atveju reikalauja sustoti ir truputėlį šnektelėti. Tai nuolat kartojasi ir bėgiotojai bei vaikščiotojai rašo namo grįžtantys tik pavakariais – ne tiek pasportavę, kiek liežuviu kelias valandas pramalę.

Dar daugiau problemų gimsta, kai susitinka žmonės, bevedžiojantys augintinius. Štai Teresės (pavardė redakcijai žinoma) bišopas krimstelėjo Marijono Bubelevičiaus paršeliui šlaunį. Šis taip sužviegė, kad į jo skausmą netruko atsiliepti varnų pulkas, agresyviai išgąsdinęs visus, tuo metu buvusius parke.

Visuose skunduose prašoma redakcijos, kad ši kaip nors padėtų išspręsti šias problemas.

Norėdami apsvarstyti problemą su žinovais ir rasti geriausią jos sprendimo būdą, sukvietėme atsakingų institucijų vadovus ir atstovus į dalykinį pasitarimą. Jis nebuvo ilgas, tačiau rezultatyvus.

Nutarta, jog parko takeliai bus sunumeruoti ir inventorizuoti, o tada išskirstyti atskiromis grupėmis. Visa inventorinė medžiaga bus talpinama portale „Labas, Plunge“. Per mėnesį nuo paskelbimo dienos paparkyje veikiantis Plungės turizmo informacijos centras bus aprūpintas visa metodine medžiaga, kad galėtų ją paskleisti tarp parko lankytojų.

Sprendimo esmė paprasta – parke atsiras ir sportininkams, ir gyvūnų mylėtojams, ir plepiams skirti atskiri takai. Poezijos mylėtojai galės vaikščioti Salomėjos Nėries taku, jei tik bus pakeistas taip pat pavadintos gatvės pavadinimas Plungėje.

Toks parko komunikacinių linijų – takų – suinventorinimas turėtų padidinti ir muziejų aplankančių žmonių skaičių. Čia galėtų vykti atskirų takų seniūnų rinkimai bei diskusijos ar varžytuvės tarp skirtingais takais vaikščiojančių plungiškių. Kitaip sakant – atsiras plačios galimybės visiems džiaugtis parko privalumais ir kartu išlaikyti savo privatumą. Belieka tik įgyvendinti šį sumanymą.