Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Prieš kurį laiką Vilniaus universiteto (VU) biochemikai sukūrė naują metodą, kuris leis geriau suprasti ląstelėse vykstančius epigenetinius pokyčius. Šis pasiekimas pasitarnaus tiek tyrinėjant senėjimo procesus, tiek diagnozuojant onkologinius susirgimus bei kitas ligas. Prie atradimo vystymo daug dirbo iš Plungės kilę VU Gyvybės mokslų centro (GMC) biochemikai dr. Liepa Gasiulė bei dr. Vaidotas Stankevičius.

Nustatys ląstelių pakitimus
Kaip pasakojo VU biochemikas dr. V. Stankevičius, šis atradimas gimė VU GMC esančiame DNR modifikacijų tyrimų skyriuje. Šioje laboratorijoje yra kuriami biotechnologiniai metodai, tyrinėjami tam tikri gamtoje esantys baltymai. Šiuos baltymus bandoma pritaikyti kaip įrankius. Vėliau jie panaudojami fundamentalių tyrimų arba diagnostinių testų metu.

GMC mokslininkai gilinosi į baltymų šeimos, vadinamos DNR metatransferaze, ypatybes. Šios medžiagos atsakingos už kiekvieno gyvo organizmo susiformavimą. Naudojant kompleksiškas chemijos, biologijos bei bioinformatikos žinias, mokslininkams pavyko išmokyti šiuos fermentus nuskaityti ląstelių formavimosi procesus.

Biochemikė dr. L. Gasiulė antrina kolegai, kad jiems pavyko sukurti metodą, kuris gali padėti nustatyti pakitimus ląstelės DNR epigenetiniame lygmenyje. Pastarasis, beje, yra ganėtinai nestabilus. Tai minimalūs grįžtami DNR pakitimai, labai dažnai aptinkami tiriant vėžinius susirgimus. Tokie pakitimai vyksta ir organizmo senėjimo metu arba susirgus tam tikromis ligomis.

Pritaikys ir praktikoje
Kaip akcentuoja prie šių atradimų dirbęs dr. V. Stankevičius, naujasis metodas yra universalus. Yra galimybė jį pritaikyti ne tik stabdant senėjimą ar tiriant onkologines ligas. GMC specialistų sukurtu metodu bus galima pasinaudoti ir kovojant su įvairiais kitais susirgimais.

Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

„Tyrinėjami fermentai yra svarbūs organizmo vystymuisi. Mums senstant, šių baltymų veikla išsireguliuoja. Be to, pastebėta, kad šie fermentai dalyvauja praktiškai visų ligų vystymosi procesuose. Tyrime buvo pasirinkti paprasčiausi pavyzdžiai. Vėžinių susirgimų genetiniai pokyčiai yra labai aiškūs. Be to, vėžiniai modeliai yra itin lengvai prieinami. Dėl patogios prieigos, nuspręsta naudoti ir senėjimo modelius. Visgi šis metodas yra universalus. Laboratorijoje jį bus galima pritaikyti tiriant įvairių kitų ligų modelius“, – aiškina mokslininkas.

Pasak jo, šis atradimas neliks tik akademiniuose rėmuose. Galvojama apie jo praktinį pritaikymą diagnozuojant ligas ar kuriant vaistus.

V. Stankevičiaus teigimu, minėtų baltymų tyrimai vykdomi jau keletą dešimtmečių. Apie šių fermentų egzistavimą žinota dar XX a. pabaigoje. Įrodyti jų funkcijas mokslininkams pavyko tik apie 1996–1998 metus.

Kadangi šie fermentai yra būdingi visoms gyvybės formoms, jų tyrinėjimai buvo pradėti pasitelkus bakterijas. Bakterijų tyrimai užtruko apie penkiolika metų. Šių tyrimų metu gautos žinios GMC mokslininkams leido pereiti prie žinduolių tyrinėjimų. Žinduolių baltymų tyrimai buvo vykdomi maždaug aštuonerius metus.

Pasiekimą įvertino
Mūsų kalbinti biochemikai džiaugiasi tuo, kad VU mokslininkų pasiekimai neliko nepastebėti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dr. V. Stankevičius sakė, jog dėl originalios biotechnologinės prieigos tarptautinėse konferencijose mokslininkai susilaukė teigiamų kolegų atsiliepimų. Dr. L. Gasiulė pridūrė, jog pradėjus atlikto tyrimo viešinimą žiniasklaidoje, apie jų sukurtą metodą parašė ir mokslinei sklaidai skirtas britų žurnalas „The Patologist“.

Mokslininkų pastangos sulaukė ir pripažinimo. Gautas metų geriausios publikacijos Vilniaus universitete apdovanojimas. Džiaugdamasi savo bei kolegų pasiekimais, L. Gasiulė paminėjo ir tai, jog už sėkmę biochemikė yra dėkinga jos susidomėjimą šia sritimi paskatinusiai Plungės „Saulės“ gimnazijos mokytojai Aurelijai Lukočienei.

Mokslinį atradimą dr. L. Gasiulė bei dr.V. Stankevičius padarė dirbdami kartu su VU GMC mokslininkų grupe. Šiai grupei vadovavo prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas. Prie metodo išvystymo taip pat dirbo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemikai, vadovaujami prof. dr. Viktoro Masevičiaus.