Linos RUIBIENĖS nuotr.Parodai sukurtas specialus katalogas
Apie sudėtingą dailininko likimą ir nueitą ilgą kūrybinį kelią renginio metu susirinkusiesiems papasakojo parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Ji atskleidė nuvykusi į Australiją susitikti su J. Mikševičiaus dukromis Karolina ir Jelena. „Buvome labai sužavėtos J. Mikševičiaus darbais, norėjome surengti dailininko darbų parodą, bet visi puikiai suprantame, kad paveikslų logistika tarp dviejų žemynų yra labai brangi ir atvežti nepavyks. Bet, visų nuostabai, dukros sutiko padovanoti tėvo tapytus kūrinius. Iki 2023 metų vyko susirašinėjimas, radome rėmėjų ir mums pavyko šio dailininko darbus parsigabenti į Lietuvą. Žinoma, šeima atidavė ne visus vertingiausius darbus, bet didžiąją dalį, ko prašėme, pavyko gauti“, – kalbėjo R. Urbonienė.
Rengiantis parodai dizaineris Domantas Pigulevičius parengė jos katalogą. Jį lydi dailininko vyresniosios dukros Karolinos surinkti ir užrašyti tėvo prisiminimai apie pirmuosius metus Australijoje ir kitas autentiškas biografijos detales.
Apie patį katalogo kūrybinį procesą plačiau papasakojo pats D. Pigulevičius. „Kai iš R. Urbonienės gavau kūrinių, kurie turėjo atsidurti leidinyje, sąrašą, prasidėjo detalus tyrimas, kaip apipavidalinti ir kokį įvaizdį sukurti. Pastebėjau, kad beveik visuose dailininko darbuose galima surasti didesnį ar mažesnį mėlynos spalvos cinkelį. Ši spalva, žinoma, atsispindi ir knygos viršelyje“, – pasakojo dizaineris.
Dar viena svarbi detalė – atviras knygos įrišimas. Tai toks modernus įrišimo būdas, kai knygos blokas klijuojamas tik prie galinio viršelio, paliekant nugarėlę atvirą. Tai užtikrina geresnį knygos atsivertimą, ilgaamžiškumą ir, žinoma, išskirtinumą.
Linos RUIBIENĖS nuotr.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Po emigracijos į Lietuvą nebegrįžo
J. Mikševičius gimė 1923 metais kovo 8 dieną Šiauliuose, inžinieriaus Medardo ir gydytojos Elenos šeimoje. 1940 metais baigė berniukų „Aušros“ gimnaziją Kaune. Tais pačiais metais, šeimai pasitraukus iš Lietuvos, mokėsi Berlyne, nuo 1946 metų studijavo architektūrą Darmštato technikos universitete. Lankė prof. Pauliaus Thesingo studiją Darmštato kūrybinėse meno dirbtuvėse, kuriose buvo ugdoma pagal Bauhauzo mokyklos principus.
Mokėsi spalvų teorijos, abstrakcijos pagrindų, dizaino. Studijų metai Vokietijoje subrandino J. Mikševičių kaip menininką, suformavo estetinių vertybių sistemą ir išlavino meninį skonį.
1948 metais dailininkas emigravo į Australiją. Iš pradžių pagal dvejų metų valstybinių darbų kontraktą jis gyveno ir dirbo migrantų stovykloje Baterste, Naujajame Pietų Velse, kur dekoravo sales. Po metų persikėlė į Kanberą, turėjo dirbti statybose. Tais pačiais metais jis pirmasis iš lietuvių tarpo Kanberos dailininkų draugijos nariu, aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. 1953 metais dailininkas persikėlė į Sidnėjų, kur reiškėsi Šiuolaikinio meno draugijos veikloje, rengė dailės parodas.
Buvo vienas iš pabaltijiečių menininkų grupuotės „Šešios kryptys“ steigėjų. Rengė bendras parodas su lietuvių menininkais Algirdu Šimkūnu, Henriku Šalkausku ir kitais. Nuo 1961 metų dirbo dailės pedagogu mergaičių mokyklose. Dar keliavo po Indiją ir praktikavo budizmą. Apie 1978-uosius pasitraukė iš viešo meninio gyvenimo, tačiau kūrybos neapleido, tapė iki paskutinių gyvenimo dienų.
Dailininko darbai – Lietuvos muziejų saugyklose
Dailininko J. Mikševičiaus kūrybinis palikimas – peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicijos, piešiniai. Paveiksluose išreikšta intensyvi emocinė būsena, giminiška vokiečių ekspresionistų kūrybai. Naujos spalvinės harmonijos paieškos, moderni raiška suartina jį su Pauliaus Klee abstraktais ir avangardistiniais eksperimentais, meditacinės nuotaikos – su indiška misticizmo praktika.
Daugialypėje menininko kūryboje susipina skaudžios europinės karo patirtys, meilė Australijos kraštovaizdžiui, šiltas ir jautrus santykis su žmogumi ir sakralumo matmuo. Kasdienės aplinkos estetika J. Mikševičiui buvo labai svarbi. Žaismingais akcentais jis užpildė savo gyvenamųjų namų ir dirbtuvių Kilaroje ir Bensvilyje aplinką. Pats projektavo ir gamino baldus, šviestuvus, paveikslų rėmus, dekoravo sienas, lubas ir buities apyvokos daiktus.
Tapydamas ar piešdamas portretus J. Mikševičius siekė atskleisti portretuojamo žmogaus asmenybę, charakteringus bruožus, ne vien fizinį panašumą. Kaip įdėmus stebėtojas, menininkas stengėsi išlukštenti susikurtą portretuojamojo įvaizdį, ambicijas ir net socialinę padėtį. Didžioji portretų dalis skirta šeimos nariams ir artimiems bičiuliams.
Liko nemažai ir autoportretų, sukurtų įvairiais gyvenimo tarpsniais. Atskirą portretų grupę sudaro imigraciniai atvaizdai. Daugelyje J. Mikševičiaus tapytų portretų akcentuojamos rankos, jų padėtis ir gestai.
Dailininkas mirė savo namuose Bensvilyje 2014 metų liepos 23 dieną. Jo kūrinių savo rinkiniuose turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Batersto regioninė galerija, Manlio meno galerija ir muziejus, dailininko šeima ir privatūs kolekcininkai.
Žemaičių dailės muziejuje J. Mikševičiaus kūrybos darbai bus eksponuojami iki balandžio 30 dienos.
Linos RUIBIENĖS nuotr.
Linos RUIBIENĖS nuotr.




Parašykite komentarą