Birželio 14-ąją ir 15-ąją Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, o 24-ąją ir 25-ąją prisimenami tragiški įvykiai Rainių miške, Telšių apylinkėse, kai buvo nužudyti 73 „liaudies priešai“, dalis jų – iš Platelių apylinkių.

Tarp nacistinės Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytas paktas – nepuolimo sutartis bei slapti protokolai, kurie vėliau pavadinti Molotovo-Ribentropo paktu, atvėrusiu kelią į Vidurio ir Rytų Europos padalijimo pradžią.

Molotovo-Ribentropo paktas netrukus pradėtas įgyvendinti, kai 1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją (ta diena Europoje laikoma karo pradžia) ir jau rugsėjo 17d. iš kitos pusės Lenkiją užpuolė Sovietų Sąjunga. 1939 m. rugsėjo 28 d. (jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui) Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.

Nieko nelaukdama 1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis, Sovietų Sąjunga į Lietuvą įvedė 150 tūkstančių (apie 15 divizijų) raudonarmiečių ir okupavo Lietuvos Respubliką.

1940 m. liepos mėnesį prasidėjo suėmimai ir trėmimai į Sibirą, jau 1941 m. birželio 14 d. įgavę didelį mąstą.

Nacistinė Vokietija, įgyvendindama Barbarosos planą, 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė į Lietuvą. Skubų ir chaotišką Sovietų Sąjungos karinių dalinių, represinių struktūrų ir kolaborantų pasitraukimą paspartino jau kitą dieną, birželio 22-ąją, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) paskelbta sukilimo, dar kitaip vadinamo „Birželio sukilimu“), pradžia Kaune, netrukus išplitusi po visą Lietuvą.

Tuo metu Telšių kalėjime buvo įkalintas būrys politinių kalinių – už tai, kad mylėjo savo valstybę, savo kraštą. Tai buvo inkriminuojama kaip nusikalstama veika, nukreipta prieš „teisėtą esamą Tarybų valdžią“.

Didžioji Telšių kalėjime įkalintų ir tų pačių 1941 metų birželio 25 d. Rainių miške nukankintų politinių kalinių dalis buvo iš Šiaurės vakarų Žemaitijos, Telšių ir Kretingos apskrities (dabartinių Telšių, Plungės, Kretingos, Skuodo rajonų ir Rietavo savivaldybės. 1930 metais Lietuva buvo padalyta į 23 apskritis. Skuodo rajonas buvo priskirtas Kretingos apskričiai. Iš didesnių gyvenviečių jai dar priklausė Darbėnai, Gargždai, Kuliai, Plateliai, Salantai, Šventoji, Veiviržėnai).

Nuotrauka iš „Lietuvių archyvo“

Pateikiu kelių žemaičių kankinių, gyvenusių Platelių valsčiuje, trumpas biografijas.

Bumblys Juozas – ūkininko sūnus iš Lygių kaimo, Platelių valsčiaus. Paprastas ūkininkas, nedalyvavęs jokioje organizacijoj. Suimtas „už šmeižimą Sovietų Sąjungos“, matyt, kieno nors įskųstas, suimtas ir kalintas Telšių kalėjime, 1941 m. birželio 25 d. nukankintas Rainių miške.

Galdikas Kazys – duomenų apie jį nėra. Kalėjime rastame sąraše pažymėta tik gyvenamoji vietovė – Plateliai.

Kazys Katkus, Antano, g. 1901 m. – ūkininkas, gyvenęs Paežerių kaime, Platelių valsčiuje. Vedęs, liko žmona ir šeši vaikai. Buvo aktyvus šaulys, vietos šaulių būrio vadas, nuo 1939 m. vadovavo sąjungos Platelių skyriui. 1941m. birželio 25 d. nužudytas Rainių miške.

Balys Korza – Platelių pašto viršininkas, Šaulių sąjungos Platelių būrio šaulys, uolus lietuviškos spaudos platintojas. Žmonių gerbiamas ir mylimas. 1940 m. rugsėjo 7 d. suimtas ir išsiųstas į Telšių kalėjimą. Nuolat buvo tardomas ir kankinamas kaip kontrrevoliucininkas. 1941 m. birželio 25 d. nužudytas Rainių miške.

1941 m. birželio 23 d. vokiečiams užėmus Plungę ir artėjant prie Telšių, vietinė NKVD nusprendė vadovautis 1941 m. birželio 22 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, kuriame nurodyta visas politinių kalinių bylas perduoti kariniams tribunolams. Šie dažniausiai kaliniams skirdavo aukščiausiąją bausmę – sušaudymą. Sovietų saugumo NKVD dokumentuose tai buvo vadinama „kalinių evakuacija pagal I kategoriją“.

Telšiuose kalėję politiniai kaliniai, sužinoję iš kai kurių kalėjimo prižiūrėtojų, kad prie Telšių sparčiai artėja nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai ir kad Lietuvoje paskelbtas sukilimas, sunerimo, kas su jais bus (ir ne be pagrindo). Nujausdami kažką negero, birželio 23 dieną 10-os kameros politiniai kaliniai ant aliumininio dubenėlio dugno aštriu metaliniu daiktu išraižė trylika toje kameroje kalėjusių kalinių vardus ir pavardes.

Jau netrukus, naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją, iš kamerų buvo kviečiami po vieną kalinį, jiems už nugaros surištos rankos, užkištos burnos, kad negalėtų balsu kaip nors pranešti, kas vyksta. Visus suguldė į aklinai dengtus mašinų kėbulus ir kolona pajudėjo link Rainių miškelio, kur iš anksto buvo paruoštos duobės. Po to prasidėjo neregėto masto sadistiški, žmogišką orumą žeminantys kankinimai. Tik dalis kankinamųjų mirė „pribaigiant “ šūviu į pakaušį.

Nuotrauka iš Silvestro BAUMILOS asmeninio albumo

Po kelių dienų masinėje kapvietė rasti 73 sumaitoti kūnai. Jie buvo ekshumuoti, dalyvaujant prokuratūros atstovams ir liudininkams juos apžiūrėjęs gydytojas aprašė sužalojimus.

Tiesa, remiantis vėliau rastu sąrašu nužudytų politinių kalinių turėjo būti 76, tad iškilo klausimas, kur dingo dar trys kūnai. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad artimieji, padedami vietos gyventojų, jų palaikus su šautinėmis žaizdomis surado užkastus prie Džiuginėnų kaimo. Tai Petras Sūdžius, Petras Razgus ir Aleksandras Vyšniauskas.

Visiems trims, kilusiems iš Platelių apylinkių, kažkokiu būdu pavyko pabėgti iš Telšių kalėjimo. Paleidimo versija atkrenta, kadangi budeliai stropiai saugojo paslapty savo veiksmus ir liudininkų nepaliko, tačiau verčiami kuo greičiau atlikti savo kruvinus darbus, per skubėjimą nakties tamsoje galėjo nepastebėti trijų pasišalinusių vyrų. Šie skubėdami pakele traukė į gimtąsias Platelių apylinkes, tačiau prie Džiuginėnų kaimo buvo pastebėti besitraukiančių nuo vokiečių puolimo raudonarmiečių karių, kurie sunkvežimiu važiavo link Telšių ir savo atsitraukimo pyktį nakties prieblandoje išliejo ant pabėgėlių, juos vietoje sušaudydami.

Vėliau visų trijų palaikai buvo perlaidoti Beržoro kaimo kapinėse. Man šių asmenų pavardžių neteko aptikti nė viename publikuotame leidinyje apie Rainių tragediją. Tai sužinojau iš jau garbingo amžiaus jų vaikų bei Generalinės prokuratūros 2010 m. Antano Razgaus vardu išduoto pažymėjimo „Dėl neteisėto kalinimo“.

Tik paviešinus duomenis apie Rainių tragediją, 1988 m. spalį buvęs NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas ir vienas pagrindinių įtariamųjų Rainių žudynių organizavimu Petras Raslanas buvo triskart apklaustas. Tačiau 1991 m. vasarą jis visiškai nesislėpdamas išsiregistravo iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodydamas, kad grįžta gyventi į Rusiją, ir niekieno nekliudomas laisvai išvyko!

Šiaulių apygardos teismas tik 2001 m. balandžio 5 d. vienintelį esantį gyvą budelį P. Raslaną jam nedalyvaujant pripažino okupacinei valdžiai priešiškai nusiteikusių asmenų nužudymo organizatoriumi ir už akių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Silvestras BAUMILA

Plateliai