Savamokslė skanėstų fėja užkariauja smaližių širdis

Simonos Šaltupytės-Krukauskienės virtuvėje gimsta tikros konditerinės grožybės

Plungiškės Simonos Šaltupytės-Krukauskienės studijų baigimo diplome puikuojasi chorinio dirigavimo specialybės įrašas, bet jau dešimtmetį talentinga moteris diriguoja savo namų virtuvėje, kur kepa gardžiausius bei spalvingiausius meduolius ir vienintelė Plungėje pagal užsakymą gamina įstabaus grožio zefyrines gėlių kompozicijas.

Po ilgų emigracijos metų sugrįžo į gimtinę
Plungiškė Simona ir iš Šiaulių krašto kilęs jos vyras Donatas ilgą laiką gyveno ir dirbo Airijoje. Sugrįžti į Plungę sutuoktinių pora nusprendė 2011 metais, kai sūnui Arnui atėjo metas pradėti lankyti pirmą klasę. Dabar vaikinui jau 21-eri, Kauno technologijų universitete jis kremta kompiuterinių žaidimų-multimedijos studijas, o 14-metė dukra Greta lanko 8-ą klasę.

Simona Airijoje dirbo kalakutienos fabrike. Bet netikėtai prasidėjus paukščių gripui fabriko darbuotojų gretos ėmė retėti. Atleidimo lapelio sulaukė ir plungiškė.

„Netekusi darbo sėdėti vienoje vietoje be veiklos aš negalėjau. Man kilo idėja pradėti kepti tortus, nors nieko panašaus prieš tai nebuvau dariusi. Be to, tada dar nebuvo tokios mados ruošti konditerinius gaminius namuose ir juos pardavinėti. Žinių ir praktikos neturėjau, bet tai nebuvo kliūtis – anuomet itin populiariame susirašinėjimo forume „Supermamos“ suradau visą reikiamą informaciją. Bendramintės mamos dalinosi viskuo: nuo receptų, kepimo technologijų iki patarimų, kaip ištaisyti klaidas“, – pirmuosius savo žingsnius konditerijoje prisiminė Simona.

Plungiškė pasakojo, kad ji su meniškos sielos medžio meistru tėveliu Arūnu Šaltupiu ir pirmagimiu sūnumi Arnu turėjo labai gražią tradiciją prieš šventes kepti ir dekoruoti meduolius. Įsijautusi į procesą trijulė jų prigamindavo visą gausybę, bet tada Simona negalėjo nė pagalvoti, kad vieną dieną ši jauki šeimos tradicija išsirutulios į verslą.

Slaptas meduolių receptas
Grįžę gyventi į Plungę sutuoktiniai sudėję rankų taip pat nesėdėjo, bandė užsiimti įvairiomis veiklomis. Kartą susiruošė ir išvyko į Panevėžio kalėdinę mugę – prekiavo įvairiais kitų gamintojų kurtais konditerijos gaminiais. Kartu atsivežė ir šalia jų labai nedrąsiai pirkėjams pasiūlė ir savo pačios keptų meduolių.

Simona pasakojo, kad prekybą mugėje įsivaizdavo vienaip, tačiau, deja, teko nusivilti ir namo grįžti pilna mašina neparduotų prekių. Moteris pamena, kad turėjo gerai pasukti galvą, kur realizuoti viską. Teko važinėti po kirpyklas bei kitas miesto įstaigas, kol viską pardavė.

Vis dėlto pirmoji nesėkmė neatgrasė nuo noro domėtis konditerija ir prekyba. Tapo aišku, kad norint kažko pasiekti, reikia dar daugiau dirbti ir labiau gilintis į šią sritį.

Nuvykusi į Klaipėdoje organizuojamus meduolių dekoravimo kursus, namo moteris grįžo su pilnu bagažu žinių. Ji juokavo, kad iš tėvelio turi paveldėjusi meninius gebėjimus, o iš mamos – prekybininkės gyslelę. Ir viską kartu sudėjus gaunasi visai neblogas rezultatas.

Dabar Simona kuria tobulo skonio meduolius pagal seną šeimos receptą. Ne vienas jau yra bandęs laimę sužinoti jos slaptą meduolių tešlos paruošimo receptą, bet moteris tikina, kad kiekvienas gamintojas turi atradęs savo technologiją ir ją saugo po devyniais užraktais.

„Man labai patinka bendrauti su žmonėmis, dėl to aš net ir dabar ant savo gaminių neklijuoju kainų, nes noriu su kiekvienu pirkėju pabendrauti, užmegzti pokalbį. Dalyvavimas mugėse nėra lengvas darbas, reikia ruoštis, vykti, bet kokiu oru išstovėti lauke po atviru dangumi kone visą dieną. Kaip bebūtų, ši veikla man teikia didžiulį malonumą“, – prisipažino pašnekovė.

Zefyrinių gėlių pradininkė Plungėje
Kol vaikai buvo maži, pašnekovei tekdavo ne tik visus keturis virtuvės kampus laikyti, bet ir pabūti vaikų asmenine vairuotoja, kad šie nevėluotų į pamokas ir būrelius. Vaikams paaugus, Simona jau galėjo visu šimtu procentų atsiduoti savo mėgiamai veiklai.

Pasak jos, kasmet gruodį būna pats didžiausias užsakymų pikas, tad reikia ne tik visu greičiu po virtuvę suktis, bet ir dalyvauti kalėdinėse mugėse skirtinguose Lietuvos miestuose. O kur dar individualūs užsakymai įvairioms šventės, vestuvėms, krikštynoms ar gimtadieniams.

„Dirbu savo namų virtuvėje, tad kai šeimyna nurimsta, kiekvienas randa savo veiklą ar nueina miegoti, tada prasideda mano laikas. Įsijungiu televizorių ir pasineriu į savo konditerines svajas“, – atviravo pašnekovė.

O kartais nutinka taip, kad eksperimentai virtuvėje ima ir atveria naujus horizontus. Taip nutiko per koronaviruso pandemiją, kai teko užsidaryti namuose ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Sykį Simona socialinėje erdvėje pamatė zefyrinių gėlių nuotrauką, kuri pažadino vidinį smalsumą.

Moteris ėmė domėtis, kaip pasigaminti tokių pačiai. Devynis mėnesius plungiškė kantriai dirbo, domėjosi, bandė ir mokėsi iš savo klaidų. Kartais trūkus kantrybei ir apėmus beviltiškumo jausmui viską mesdavo, bet vos išaušdavo naujas rytas, apsisukusi sugrįždavo toliau tęsti savo bandymų.

Dabar ir juokas ima prisiminus, kaip galiausiai išvydusi norimą rezultatą ėmė krykštauti iš laimės lyg mažas vaikas, gavęs saldainių. Pati nuėjusi ilgą bandymų ir klaidų kelią, moteris nutarė nufilmuoti pamoką, kaip gaminamos zefyrinės gėlės, ir pasiūlyti įsigyti šį įrašą visiems, kas domisi tokių gėlių gamyba. Savamokslės konditerės nuostabai, tokios vaizdo pamokos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau yra tokių plungiškės klienčių, kurios, išmokusios iš Simonos pagrindų, dirba savarankiškai. Vis dėlto Plungėje Simona yra vienintelė, pagal užsakymą gaminanti zefyrines gėles. Ir neretai išgirstanti iš klientų, kad šios – tokios gražios, kad net gaila valgyti.

Laisvu laiku po darbų, pamokų ar studijų, visa Krukauskų šeimyna mėgsta susikrauti lagaminus ir keliauti. Anot plungiškės, kelionių būna visokių: kartais norisi aktyvių veiklų, kartais – pasyvaus poilsio. Štai netrukus visi stos ant slidžių ir ners į žiemos pramogas, o kitą kartą, veikiausiai, – priešingai: patrauks ramiai pagulėti prie baseino ir pasikaitinti saulės spinduliuose.