Sauliaus Narkaus nuotr.Prieš kurį laiką rašėme, kad Plungės rajono savivaldybei po kelių bandymų galiausiai pavyko viešame aukcione parduoti Šateikių dvarą, tiksliau – tai, kas iš jo likę. Diskusijos apie kultūros paveldo pastatus sukėlė susidomėjimą – ką dar tokio „degančio“ turime rajone? Objektų, kurie saugo praeitį ir verti kultūros paveldo statuso, bet šią dieną yra apverktinos būklės, tikrai dar yra. Ir ne vienas.
Apie rajono kultūros paveldą kalbėta viename pastarųjų Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžių. Klausimą dėl tokių „degančių“ objektų komiteto narė Vida Bondauskienė uždavė už paveldosaugą Savivaldybėje atsakingam Gintarui Ramonui.
Pasak specialisto, Plungės rajono savivaldybė nėra labai didelių kultūros paveldo objektų savininkė. „Mūsų pagrindinis objektas ir prioritetas yra Plungės dvaro sodyba. Šateikių dvaro pastatai jau atkrito, dar yra Platelių dvaro sodyba, bet šį objektą prižiūri ir juo rūpinasi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Dažniausiai tarp Savivaldybės žinioje esančių objektų – archeologiniai, bet jie nereikalauja didelių investicijų, o kiti pastatai – privatūs, dažnai priklausantys Bažnyčiai“, – dėstė G. Ramonas.
Tačiau būtent su bažnytiniais objektais Savivaldybė turi daugiausiai reikalų, kadangi, kaip pažymėta, be Savivaldybės prisidėjimo jie, tikėtina, ir liktų stovėti netvarkyti. Taigi vienas iš netrukus laukiančių darbų – Kulių bažnyčios tvoros rekonstravimas. „Turime parengę didelį projektą. Visa tvoros restauracija beveik milijoną eurų atsieis, bet darbus esame numatę išskirstyti į du etapus. Ta tvoros dalis, kuri virsta į gatvę, pareikalaus apie 250 tūkst. eurų. Birželį reiks teikti paraišką Kultūros paveldo departamentui dėl finansinio prisidėjimo. Komiteto posėdyje turėsime nuspręsti, kokį procentą prisidedame, nes parapija to projekto viena tikrai nesugebės įgyvendinti“, – užsiminė paveldosaugininkas.
Kaip žinome, planuose – ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpinės rekonstravimas. Fasadui sutvarkyti prireiks apie 300 tūkst. eurų investicijos. G. Ramonas paaiškino: „Vyskupija prie varpinės neprisideda. Yra Šventojo Sosto programa, bet į ją patekti labai sudėtinga, iš jos finansuojami tik itin kritinės būklės objektai. Mes kol kas į tą programą nepatenkame.“
Kalbai pasisukus apie bažnytinius objektus, užsiminta ir apie Plungėje esančius Parapijos namus, kurie, beje, nėra kultūros paveldo objektas. „Palanga apleistų pastatų problemą sprendžia labai gražiai – pastato šalia jų didžiulius tentus, atrodo tuomet, kad eitum greta parko“, – idėją, kaip slėpti nuo aplinkinių neišvaizdų Telšių vyskupijos valdomą pastatą, pasiūlė V. Bondauskienė. Tačiau suabejota, ar tai nedarkytų miesto vaizdo, o ir patys tentai – nepigūs.. Pasigirdo ir kitas siūlymas: reiktų pasirūpinti plakatu, kuriame būtų pažymėta, jog šis pastatas – ne Plungės rajono savivaldybės, esą kad praeiviai žinotų ir už nepriežiūrą kritikuotų ne Savivaldybę.
Komiteto posėdyje kalbėta ir apie Plungės dvaro oficinų būklę. „Visuomenėje diskutuojama dėl jų ateities koncepcijų, kam jas panaudoti, gal tikrai laikas diskusiją šiandien jau pradėti? Kol išsigryninsime idėjas, praeis laiko, o juk turint konkrečias idėjas gal ir finansavimo rekonstrukcijai bus lengviau ieškoti“, – atkreipė dėmesį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas.
G. Ramonas sutiko, kad yra būtina dar prieš imantis objektus tvarkyti turėti mintį, kaip jie bus įveiklinti. „Mes sutvarkome pastatą ir tik paskui galvojame, ką su juo darysime. Nežinau, gal Savivaldybėje yra idėjų krizė… Sutvarkykime žirgyną iki galo pirmiausia. Norėtųsi, kad oficinos būtų įveiklintos ir prieinamos visuomenei. Buvo kalbėta, kad vienoje oficinoje reiktų įkurdinti „Spiečių“, bet dabar jis persikels į sutvarkytą Skalbėjos namelį… Dėl oficinų klausimas lieka atviras. Gal tikrai verta kelti mintį dėl įveiklinimo dar prieš imantis jų rekonstrukcijos?“ – pritarė pirmininkui specialistas.





Parašykite komentarą