Free­pik nuo­tr.

Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ap­klaus­tas įta­ria­ma­sis I. B. pa­sa­ko­jo, jog nu­si­kal­ti­mo die­ną jis kar­tu su S. Z. bei jos su­gy­ven­ti­niu kar­tu var­to­jo al­ko­ho­lį. Pa­si­sė­dė­ji­mo me­tu kal­ba pa­si­su­ko apie tai, jog S. Z. prieš ke­le­tą die­nų ki­lu­sio konf­lik­to me­tu ne­va bu­vo su­muš­ta. Net­ru­kus mer­gi­na pa­siū­lė su­gė­ro­vams ap­lan­ky­ti jos skriau­di­ką.

Tri­ju­lė ke­ti­no tik pa­kal­bė­ti su šiuo as­me­niu, bet pla­nas ne­pa­vy­ko. Bū­da­ma vir­tu­vė­je S. Z. iš kar­to puo­lė vy­riš­kį bei jam į gal­vą su­da­vė ne ma­žiau kaip 3–4 smū­gius. Po šių smū­gių už­pul­ta­sis nu­kri­to nuo kė­dės. Tuo­met I. B. su­grie­bė jam už dra­bu­žių krū­ti­nės sri­ty­je ir pa­sa­kė „ma­tai, laz­da tu­ri du ga­lus“.

Įta­ria­ma­sis neat­me­tė ga­li­my­bės, kad ir jis ga­lė­jo pa­sta­ra­jam vie­ną kar­tą įspir­ti. Apk­lau­sia­mas vy­ras mi­nė­jo, jog S. Z. no­rė­jo, kad už­pul­tas as­muo jai su­ra­šy­tų vek­se­lį dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo. Pa­pil­do­mos ap­klau­sos me­tu jis pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę bei gai­lė­jo­si dėl ne­de­ra­mo sa­vo poel­gio.

Tuo tar­pu mer­gi­na ty­rė­jams pa­sa­ko­jo, jog konf­lik­to me­tu pir­ma­sis kumš­čius į dar­bą pa­lei­do I. B., o už­pul­ta­jam nu­griu­vus, jos bend­ri­nin­kas esą nu­tem­pė vy­rą į vir­tu­vę bei po­rą kar­tų spy­rė į ko­jas šauk­da­mas „kel­kis, su­ski“. Pa­ti S. Z. ti­ki­no tik su­da­vu­si ne­va ją anks­čiau su­ža­lo­ju­siam vy­rui į vei­dą. Smū­gio bū­ta stip­raus – mer­gi­na at­si­me­na, kad jam pra­skė­lė an­ta­kį.

Po to ji už­pul­tam žmo­gui lie­pė pa­ra­šy­ti sko­los raš­te­lį, ku­riuo žmo­gus tu­rė­jo įsi­pa­rei­go­ti at­ly­gin­ti jai mo­ra­li­nę ža­lą – su­mo­kė­ti 500 eu­rų. Šį raš­te­lį mer­gi­na pa­tei­kė ty­rė­jai.

S. Z. tei­gi­mu, smur­to pro­trū­kį pa­ska­ti­no tai, kad ji bu­vo gir­ta ir ne­si­val­dė. No­rė­jo at­ker­šy­ti prieš ke­le­tą die­nų jai tren­ku­siam as­me­niui.

Tuo tar­pu ne­ti­kė­tų sve­čių su­lau­kęs vy­ras by­lą ty­ru­siems pa­rei­gū­nams sa­kė, kad I. B. į įvai­rias kū­no vie­tas jam smo­gė ne­ma­žiau kaip pen­kis kar­tus. Kar­tu su juo bu­vu­si S. Z. bu­vo dar „dos­nes­nė“. Mer­gi­na ran­ko­mis į vei­dą vy­riš­kiui su­da­vė ne ma­žiau kaip de­šimt smū­gių. Tie­sa, smū­gių la­vi­na jį už­klu­po ne iš kar­to – smū­giuo­ta per tris kar­tus.

Vy­riš­kio pa­tir­tus su­ža­lo­ji­mus pa­tvir­ti­no ir teis­mo me­di­ko iš­va­dos. Už­fik­suo­ta žaiz­da kai­ria­ja­me an­ta­ky­je bei nu­broz­di­ni­mas skruos­te. Šie su­ža­lo­ji­mai ga­lė­jo at­si­ras­ti prieš jį pa­nau­do­jus kie­tus bu­kus daik­tus ar­ba griu­vi­mo me­tu.

Apk­lau­sia­mas nu­ken­tė­ju­sy­sis ti­ki­no prieš tai S. Z. ne­mu­šęs. Esą iš­ger­tu­vių me­tu ne­ty­čia už­kliu­vo mer­gi­ną, ta­čiau tai esą bu­vo ne smū­gis, o pri­si­lie­ti­mas. O vė­liau S. Z. grį­žo iš ko­ri­do­riaus krau­juo­jan­čia kak­ta.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jo pra­ne­ši­mas at­sklei­džia, jog praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 15 d. S. Z. apie įvy­kį pra­ne­šė po­li­ci­jai. Ji tei­gė, kad drau­gas jai pra­skė­lė an­ta­kį. Pa­rei­gū­nams vy­ras tą­kart pri­si­pa­ži­no, kad žo­di­nio konf­lik­to me­tu iš tie­sų vie­ną kar­tą tren­kė mer­gi­nai į vei­do sri­tį.

Vis­gi S. Z. dėl šio įvy­kio ne­pa­gei­da­vo pra­dė­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo. O po ke­lių die­nų su bend­rais nu­ta­rė su­reng­ti aukš­čiau ap­ra­šy­tą kerš­to ak­ci­ją.

Iš­nag­ri­nė­jęs su­rink­tus įro­dy­mus teis­mas nu­spren­dė I. B. ir S. Z. pri­pa­žin­ti kal­tais dėl sa­va­val­džia­vi­mo. I. B. nu­baus­tas 1 me­tų ir 3 mė­ne­sių lais­vės ap­ri­bo­ji­mu be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros. Ši baus­mė su­ma­žin­ta vie­nu treč­da­liu iki de­šim­ties mė­ne­sių.

Iden­tiš­ka nuo­bau­da skir­ta ir S. Z. Vis­gi mer­gi­ną nu­spręs­ta ste­bė­ti elekt­ro­ni­nio ste­bė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Baus­mės at­li­ki­mo lai­ko­tar­piu ji įpa­rei­go­ta nuo 23 val. va­ka­ro iki 7 val. ry­to bū­ti na­muo­se.

Griež­tes­nę baus­mę tik­riau­siai nu­lė­mė S. Z. praei­ties poel­giai. Šių me­tų va­sa­rio 12 d. ji bu­vo nu­teis­ta dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo. Be­je, nau­jas nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas neiš­ny­kus prieš tai bu­vu­siam teis­tu­mui.