„Žemaičio“ nuotr.

Praėjusią savaitę Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje nagrinėtos buvusios Šateikių seniūnės atleidimo aplinkybės. Simona Arytė-Lauciuvienė siekė įrodyti, kad buvo atleista dėl politinių sumetimų, tačiau jos pateikti argumentai teismo neįtikino.

Siekė grįžti į buvusias pareigas
S. Arytė-Lauciuvienė, pateikusi ieškinį Savivaldybei, bandė nuginčyti įsakymą dėl jos atleidimo, reikalavo grąžinti ją į buvusias pareigas ir atlyginti patirtą žalą. Buvusi seniūnė prašė jai priteisti 5-ių tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iki teismo sprendimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

Atlikus parengiamuosius veiksmus, byla išnagrinėta gegužės 7-ąją vykusio posėdžio metu. Skaitydama iš anksto paruoštą įžanginę kalbą S. Arytė-Lauciuvienė minėjo, kad ši byla yra reikšmingai svarbi visai valstybės tarnybai, nes atskleidžia, kaip savivaldybių vadovai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, siekdami suvesti sąskaitas su sau nepalankiais darbuotojais.

Buvusi Šateikių seniūnė sakė esanti tikra, kad sprendimas dėl jos atleidimo, priimtas 2024 m. birželio 26 d., yra neteisėtas. Jai dar dirbant seniūne jos veikla visada vertinta labai gerai, oficialiai jokių priekaištų iš savo darbdavio – Savivaldybės administracijos direktoriaus – niekada negavusi.

Pasak S. Arytės-Lauciuvienės, reikšmingą vaidmenį jos atleidimo istorijoje suvaidino meras Audrius Klišonis, kurį laiką tiesiogiai ir netiesiogiai daręs spaudimą jai trauktis.

Moteris apie tai informavo Generalinę prokuratūrą, dėl to jai buvo suteiktas pranešėjo statusas. S. Arytė-Lauciuvienė darė prielaidą, kad būtent dėl to Savivaldybė inicijavo prieš ją nukreiptą tyrimą.

Apie nesutarimus pranešė buvusi darbuotoja
Nagrinėjant bylą daug dėmesio skirta Savivaldybės inicijuotam tarnybinio nusižengimo tyrimui, kurio išvadomis remiantis S. Arytė-Lauciuvienė ir buvo atleista.

Pareiškėja teigė, jog šis tyrimas buvo nulemtas politinių priežasčių. Pradėtas siekiant susidoroti su ja ir atlaisvinti seniūno kėdę valdantiesiems labiau palankiam asmeniui.

Tiek pareiškėja, tiek jos gynėjas advokatas Vilius Mačiulaitis teisme teigė, jog tyrimas atliktas tendencingai, į jo išvadas įtraukti parodymai tik tų asmenų, kurie neigiamai atsiliepė apie seniūnę. Esą iš viso tyrimo metu apklausta net 16 asmenų, tačiau išvadose cituojami tik trys.

„Ką kalbėjo likę 13 – neaišku“, – stebėjosi buvusios seniūnės gynėjas. Jam užkliuvo ir tai, kad tyrimas pradėtas remiantis buvusios seniūnijos darbuotojos žodiniu skundu, kuris buvo įrašytas šiai atėjus į Savivaldybę pasiskųsti dėl neva netinkamo seniūnės elgesio su kita darbuotoja. Įvardinta ir kita įdomi detalė, kad ta seniūnijos darbuotoja, dėl kurios ir imta aiškintis situaciją, dėl galimai patiriamo smurto darbe niekam nepranešė.

„Žmogus, kuris niekada nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynimo“, – taip šią darbuotoją įvardino advokatas.

Tuo tarpu pati S. Arytė-Lauciuvienė nagrinėjant bylą teisme neslėpė buvusi nepatenkinta šios darbuotojos darbu, ypač jai tenkančiu esą itin mažu darbo krūviu ir nenoru geranoriškai prisidėti prie kitų seniūnijos darbų, inicijuojamų talkų ir įvairių akcijų.

Teisme aptartas ir atvejis, kai seniūnė savo automobiliu vežėsi koleges į Kauną, į Donato Montvydo koncertą, tačiau minėta darbuotoja nebuvo kviesta prisijungti. S. Arytė-Lauciuvienė paaiškino, kad tai būta privačios kelionės, o minėta darbuotoja nekviesta, nes esą niekas nenori su ja bendrauti.

ELTOS nuotr.

Lemiamos – psichologės išvados
Savivaldybė, atsakydama į jai mestus kaltinimus, nurodė, kad atliekant tyrimą ir skiriant seniūnei nuobaudą – atleidimą iš darbo – teisės aktai pažeisti nebuvo.

Esą tyrimo išvada buvo pagrįsta ir teisėta, priimta atlikus išsamų ir itin didelės apimties tyrimą, apklausus eilę asmenų, surengus pakartotines apklausas tam tikroms aplinkybėms patikrinti. Neliko nepaminėta ir ta detalė, kad atliekant tyrimą ir siekiant išsamiai bei nešališkai įvertinti, ar pareiškėjos elgesys ir veiksmai atitinka psichologinio smurto požymius, dalyvauti komisijos darbe buvo pakviesta psichologė.

Psichologės, stebėjusios darbuotojų apklausas, išvada taip pat nepalanki S. Arytei-Lauciuvienei. Specialistė nurodė, jog išklausius seniūnijos darbuotojų pasisakymus galima teigti, jog dalis darbuotojų patiria nuolatinį emocinį diskomfortą. Didžiausią emocinį diskomfortą esą patiria anksčiau minėta vyriausioji specialistė, dėl kurios į Savivaldybę ir kreipėsi buvusi jos kolegė. Tačiau psichologinė pagalba būtų reikalinga jau nedirbančiai, tačiau darbo atmosferos pasekmes seniūnijoje vis dar stipriai emociškai išgyvenančiai buvusiai darbuotojai.

„Galima manyti, jog seniūnijoje psichologinė darbo atmosfera yra įtempta. Abejotiną bendradarbiavimo kultūrą, dažną darbuotojų kaitą galima priskirti prie blogo įstaigos mikroklimato. Rekomenduotini mokymai seniūnijos psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui“, – tokia tyrime dalyvavusios psichologės išvada atgulė ir į bylos medžiagą bei buvo gana reikšminga teismui priimant sprendimą.

Paplonins kišenę
Teismas konstatavo, kad galimo seniūnės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog pastaruosius 6 mėnesius iki tyrimo pradžios seniūnė taikė psichologinį smurtą prieš tris darbuotojus. Šis smurtas pasireiškė kaip neetiškas ir nepriimtinas seniūnės elgesys darbuotojų atžvilgiu, sukėlęs jiems psichinį stresą: nesisveikinimas, ignoravimas, socialinis išskyrimas, darbui reikalingos informacijos nesuteikimas, kaltinimas dėl mažo iniciatyvumo.

Teismui pritrūko įrodymų, jog S. Arytės-Lauciuvienės elgesio tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad Generalinė prokuratūra jai suteikė pranešėjo statusą. Bylos duomenimis, informacija apie šią aplinkybę Savivaldybę pasiekė jau po to, kai buvo pasirašytas įsakymas dėl seniūnės atleidimo.

„Teismas daro išvadą, kad parenkant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusios pareigūnės asmenybę ir jos kaltės laipsnį. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą įsakymą“, – rašoma teismo sprendime.

Kartu nuspręsta netenkinti S. Arytės-Lauciuvienės reikalavimo Savivaldybei grąžinti ją į seniūnės pareigas ir priteisti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Priešingai nei tikėjosi, šis teismo sprendimas gerokai paplonins pačios buvusios Šateikių seniūnės kišenę – teismas įpareigojo ją atlyginti Savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios įvertintos ne tokia jau ir menka – 3 318 eurų – suma.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.