Emilijos POCIŪTĖS asmeninio albumo nuotr.

Kiekvienas sportininkas žino: jeigu nori aukštų rezultatų – pasiraitok rankoves ir apsišarvuok kantrybe, būk motyvuotas, laikykis disciplinos ir pasieksi savo užsibrėžtų tikslų. Šiuos žodžius gali patvirtinti ir Rietavo savivaldybėje, Vatušių kaime, gyvenanti Emilija Pociūtė, kuri dar vaikystėje pamilo žirgus, dalyvauja konkūruose ir skina pergales vieną po kitos. Žemaitukų arklių augintojų asociacija jai įteikė apdovanojimą už 2024 metais pasiektus aukštus rezultatus.

Sportuoti pradėjo nuo pirmos klasės
E. Pociūtei – 15 metų, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje ji lanko 9-ą klasę ir su šeima gyvena Vatušių kaime. Brolis Viktoras ir sesė Milda taip pat užsiima žirgų sportu. Mama Nijolė dirba Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, o tėtis Viktoras – UAB „Rietavo komunalinis ūkis“.

Žirgai Emilijos gyvenime atsirado dar ankstyvoje vaikystėje, ir tai, ko gero, buvo neišvengiama, kadangi visa Pocių šeima yra įsitraukusi į žirgininkystę. Viskas prasidėjo nuo vyresniojo brolio Viktoro, kuris savo aistra žirgams užkrėtė visus likusius šeimynykščius.

„Prisimenu, kai dar būdama visai maža su tėčiu stebėdavau brolio treniruotes, o kartais net pačiai pasitaikydavo proga atsisėsti ant žirgo. Tačiau rimčiau jodinėti pradėjau sulaukusi septynerių, nuo tada jojimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi“, – pasakojo mergina.

Buvo laikotarpių, kai treniruotes mergina lankė kituose žirgynuose, tačiau daugiausiai treniruojasi Rietavo žirgyne ir jam atstovauja varžybų metu. Raitelė gražių žodžių negaili ir Giliogirio dvaro savininkams Raimondai bei Sauliui Kaveckams, kurie pasitikėjo ir suteikė galimybę su jų žemaituku Vėju dalyvauti varžybose.

Šiuo metu Emilijos šeima laiko net šešis nuosavus žirgus. Keturi iš jų ganosi šeimos pievose, iš jų du yra brolio veisimo, o kiti du žirgai laikomi Rietavo žirgyne, su jais Emilija aktyviai sportuoja ir dalyvauja varžybose.

Visada lygiuojasi į brolį
Jaunosios pašnekovės teiravomės, ar namuose netvyro įtampa ir konkurencija tarp jos bei brolio Viktoro, kuris visuomet yra tarsi vienu žingsneliu priekyje. Mergina skubiai paneigė mūsų spėjimus ir pridūrė, kad labai džiaugiasi turėdama tokį mokytoją, į kurį gali lygiuotis, semtis patirties. Viktoras – ne tik šeimos narys, bet ir puikus treneris bei įkvėpėjas.

Emilijos POCIŪTĖS asmeninio albumo nuotr.

„Šiuo metu mano didžiausi laimėjimai ir pasiekimai – 2022 metais laimėta Kunigaikščių Oginskių taurė su kumele Kana. Taip pat didžiuojuosi, kad 2023 metais atvirajame Lietuvos konkūrų čempionate antros grupės ponių klasėje su žemaituke Ketoma tapome vicečempionėmis“, – džiaugėsi pašnekovė.

Jojimas Emilijai reiškia kur kas daugiau nei sportą. Jis leidžia tobulėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, o adrenalino pojūtis per varžybas yra nepamainomas. Tačiau labiausiai raitelė žavisi unikaliu ir ypatingu ryšiu su žirgais, kadangi jojant bendravimas vyksta tik per kūno kalbą, reikia sugebėti žirgą perprasti iš menkiausių judesių. Tai – neįkainojama patirtis ir gyvenimo būdas, be kurio savęs Emilija jau nebeįsivaizduoja.

Ateitį ketina sieti su žirgininkyste
Grįžusi iš mokyklos ir paruošusi namų darbus, mergina nieko nelaukusi išskuba į susitikimą su savo gražuoliais žirgais. Tiesa, žiemos metu motyvacijos po mokyklos eiti į žirgyną yra mažiau, tačiau Emilija tuoj pat sau primena, kad žirgai ne mašinos, kurias gali tiesiog palikti garaže ir ateiti, kada panorėjęs. Gyvūnai reikalauja nuolatinės priežiūros ir didžiulės atsakomybės, jais reikia rūpintis net tada, kai tingisi. Pašnekovė prisipažino, kad pasitaiko akimirkų, kai norisi viską mesti, bet tokie slogūs momentai anksčiau ar vėliau praeina, svarbiausia nepasiduoti.

Emilijos POCIŪTĖS asmeninio albumo nuotr.

Visą laisvą laiką jaunoji raitelė skiria intensyvioms treniruotėms, kantriai ruošiasi varžyboms ir tikina, kad ši veikla ją taip įtraukusi, jog apie nieką kitą nenorinti nė galvoti. Nepaisant sunkesnių dienų ir nusivylimų, šis užsiėmimas jai suteikia viską, ko reikia: aktyvų judėjimą, emocinį pasitenkinimą, vidinę ramybę ir poilsį.

„Šiuo metu savęs neįsivaizduoju jokioje kitoje srityje, manau, jog žirgai yra ne tik mano dabartis, bet ir ateitis. Svajoju turėti nuosavas arklides, užsiimti žirgų veisimu ir sukurti jojimo klubą talentingiems raiteliams. Manau, tai būtų ne tik darbas, bet ir galimybė dalintis savo patirtimi ir prisidėti prie žirgų sporto vystymo“, – kalbėjo jaunoji raitelė.

Įvertinimas už atkaklų ir sunkų darbą
Emilija skaičiuoja devintus metus nuo tada, kai pradėjo lankyti treniruotes. Per šį laiką turėjo nemažai trenerių, kuriems yra be galo dėkinga, kiekvienas jų prisidėjo prie asmeninio jos tobulėjimo ir paliko savo indėlį merginos sportinėje karjeroje. O dabar ištikimiausias ir svarbiausias jos sportinės karjeros palydovas bei treneris yra brolis. Visada esantis šalia, pamokydamas, patardamas ir palaikydamas kiekviename žingsnyje.

Visai neseniai, sausio mėnesį, Žemaitukų arklių augintojų asociacija Emiliją apdovanojo už puikius pasiekimus per 2024 metus, o žemaitukų veislės kumelę Ketomą – už pasiektus aukštus rezultatus žemaitukų reitingų lentelėje ir iškovotą antrąją vietą.

Emilijos POCIŪTĖS asmeninio albumo nuotr.

„Esu tikrai dėkinga, kad mano darbas ir pastangos buvo įvertintos Žemaitukų arklių augintojų asociacijos. Praėjęs sezonas greičiausiai buvo paskutinis, kai jojau su žemaitukais, todėl šis įvertinimas man yra ypatingai svarbus. Tai motyvuoja dar labiau stengtis ir tobulėti ateityje“, – kalbėjo Emilija.

Paklausta, kaip sekasi derinti treniruotes su pamokomis, mergina neslėpė, jog ne visada lieka laiko namų darbams. Liūdina ir tai, kad ne visi mokytojai supranta, kodėl tiek daug dėmesio ji skiria žirgams. Tačiau, pasak pašnekovės, kai labai nori, viskas įmanoma, svarbu tinkamai susiplanuoti laiką ir nenukrypti nuo darbotvarkės.

Įtikinėjo rinktis kitą sporto šaką

Emilija pasakojo, kad jos tėčiui žirgai taip pat labai daug reiškia, nors jis pats aktyviai nejodinėja, tačiau šie gyvūnai jam ypatingi. Didžiausią palaikymą mergina jaučia iš savo šeimos narių, kurie visada paskatina sunkesniais momentais, vyksta kartu į varžybas.

Tiesa, kai brolis pradėjo jodinėti, tėvai iš pradžių galvojo, kad tai tik laikinas susidomėjimas, iš kurio jis vieną dieną „išaugs”. Dabar broliui jau 21-eri ir žirgai yra neatsiejama jo gyvenimo dalimi.

„Kurį laiką ir seneliai bandė atkalbėti nuo šio užsiėmimo, sakydami, kad šis sportas pernelyg pavojingas, nepavyks išvengti traumų, todėl geriau neleisti vaikų jodinėti. Vis dėlto didelis noras nugalėjo visas abejones. Šiandien jau ne tik brolis, bet ir aš bei sesė aktyviai sportuojame – tai tapo mūsų kasdienybe, o namiškiams liko tik susitaikyti ir kartu džiaugtis mūsų pasiektomis pergalėmis“, – kalbėjo Emilija.