
Su atleista darbuotoja į teisminius ginčus įsivėlusi Rietavo savivaldybės Tverų gimnazija bylą pralošė. Panevėžio apygardos teismo sprendimu mokymo įstaigos direktorė įpareigota darbuotoją grąžinti į valytojos pareigas ir sumokėti jai už priverstines pravaikštas. Neteisėtai atleistai L. K. taip pat priteista neturtinė žala, gimnazija turės atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Įsivėlimas į teismus visada kainuoja. „Iš kokių lėšų bus sumokėti teismo priteisti pinigai? Galbūt gimnazijos direktorė imsis asmeninės atsakomybės? Mano nuomone, šito konflikto iš viso neturėjo būti“, – per Rietavo savivaldybės tarybos posėdį, vykusį vasario 20 dieną, klausė opozicijos lyderis Viktoras Krajinas.
Gerai dirbusi, bet negalią turinti moteris iš darbo atleista po sveikatos patikrinimo
Apie praėjusių metų vasario 7 dieną iš darbo Tverų gimnazijoje atleistą valytoją ir teisminius ginčus, kilusius tarp jos ir gimnazijos direktorės, rašėme 2024 metų gruodžio 16 d. laikraštyje publikuotame straipsnyje „Gražus“ pavyzdys jaunimui – Tverų gimnazija atsikrato neįgalių darbuotojų“. Priminsime, kad darbo sutartį su darbuotoja gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė nutraukė iš karto po to, kai L. K. į darbovietę pristatė medicininę knygelę, kurioje gydytoja padarė įrašą, kad darbuotojai leista dirbti su DNT apribojimais.
Anuomet tveriškė pasakojo, kad mokykloje ji įsidarbino 2018 m. rugpjūtį, apie jos turimą negalią būsimasis darbdavys žinojo. Tų pačių metų rugsėjį darbingumo lygio pažymoje buvo nurodyta, kad moteriai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, ir pateikta išvada, kad ji negali dirbti darbo aplinkoje, turinčioje cheminių jautrinančių medžiagų, kelti krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti aukštyje virš 1,3 m. Penkerius metus darbdaviui moters neįgalumas nekliudė. Valytoja pasakojo, kad jokių lengvatų neprašė ir pareigybei priskirtus darbus atlikdavo pati. Sužinojusi, kad darbo sutartis nutraukta, L. K. niekaip negalėjo suprasti, kodėl staiga jos negalia tapo kliūtimi, kodėl tokiu žeminančiu būdu – net normaliai nepaaiškinus priežasčių – ji buvo atleista.
Darbo ginčų komisija pripažino: atleidimas neteisėtas
Tveriškė neslėpė dėl to labai išgyvenusi – miestelis mažas, darbą jame susirasti sunku. Nerimas dar labiau sustiprėjo, kai vos po poros dienų iš gimnazijos dėl tos pačios priežasties bendru sutarimu buvo atleistas ir jos vyras. Jausdama nuoskaudą, užtarimo atleistoji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Institucija nusprendė pripažinti L. K. atleidimą iš darbo neteisėtu, o iš Tverų gimnazijos išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinę žalą. Taip pat priėmė sprendimą negrąžinti moters į darbą.

Teismus inicijavo gimnazija
Tverų gimnazijos toks komisijos sprendimas netenkino. Mokykla kreipėsi į Plungės apylinkės teismą, prašydama L. K. darbo sutarties nutraukimą pripažinti teisėtu. Išnagrinėjęs bylą teismas priėmė darbuotojai palankų sprendimą – atleidimas pripažintas neteisėtu. Dar daugiau – gimnazija įpareigota grąžinti valytoją į darbą. L. K. buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 46,20 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išskaitant išmokėtą 2 mėnesių išeitinę. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei ir neturtinės žalos atlyginimą, ir bylinėjimosi išlaidas.
Plungės apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą
Šią Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį Tverų gimnazijos direktorė G. Kužmarskytė apskundė aukštesniam – apygardos – teismui. Kaip paaiškėjo vasario 14 dieną, aukštesnė institucija paliko galioti Plungės apylinkės teismo nutartį. Bylą pralošusiai Tverų gimnazijai negebėjimas, o gal ir nenoras gražiuoju susitarti su valytoja kainuos gerokai per 10 tūkstančių.
Opozicijos lyderis dar kartą pakartojo klausimą
Priminsime, kad šią problemą per Rietavo savivaldybės tarybos mažumos valandą, vykusią 2024 m. lapkričio mėnesį, viešumon iškėlė opozicijos lyderis V. Krajinas. Tąkart jis mero klausė: „Kodėl vadovas nesistengė situacijos išspręsti taikiai, nesugebėjo rasti kito sprendimo nei įsivelti į teismus? Man įdomu, kaip bus, jeigu apygardos teismas priteis atleistam žmogui išmokėti galbūt 10 tūkst. eurų, iš kokių lėšų jie bus mokami?“
Jo žodžiai buvo pranašiški – darbdavys bylą pralaimėjo, o to pralaimėjimo kaina – tūkstančiai eurų. Todėl V. Krajinas vėl klausė: „Iš kokių lėšų bus sumokėti priteisti pinigai? Gal direktorė imsis asmeninės atsakomybės?“
Kadangi gimnazijos vadovės G. Kužmarskytės posėdyje jau nebebuvo, V. Krajinui atsakė meras Antanas Černeckis. Savivaldybės vadovas tvirtino, kad direktorė į teisinius ginčus įsivėlė atstovaudama įstaigos interesams. „Eidama į teismą direktorė buvo tikra, kad yra teisi, bet profsąjungos turi rimtus advokatus ir jie stojo žmogaus pusėn. Bylą gimnazijos vadovė pralošė. Teismo sprendimas – nekvestionuojamas. Valytoja grąžinta į darbą, o mokyklai teks ieškoti, kaip atsiskaityti su žmogumi. Lėšų tam bus ieškoma iš bendrų asignavimų. Pačiai direktorei jokių priekaištų neturime – ji ieškojo teisybės teisme“, – daugmaž taip kalbėjo meras.
„Įsivaizduokite, ką darytumėte direktorės vietoje, jeigu jums reikėtų spręsti šį klausimą? Žmogus neįgalus, negali dirbti kai kurių darbų, o atlyginimą gauna tokį patį, kaip ir visi?“ – klausė meras V. Krajino. „Būčiau ieškojęs bendros kalbos su darbuotoju“, – atsakė šis ir pridūrė: „Reikia tikėtis, kad į darbą grįžusi valytoja nepatirs mobingo apraiškų.“
„Kada suprasite, kad profesinė sąjunga – ne priešas, o socialinis partneris?“
Gimnazijos nenoru susitarti su darbuotoja geruoju, neįsiveliant į teismus, stebėjosi ir Savivaldybės tarybos narys, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Rietavo savivaldybėje lyderis Alfredas Mockus.
„Sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas skambino jums, siūlė ieškoti susitarimo, užbaigti ginčą be teismų, bet nuėjote kitu keliu. Nepriėmėte siūlymo. Antrą kartą užlipote ant to paties grėblio. Kada suprasite, kad profesinė sąjunga – ne priešas, o socialinis partneris, kad profsąjungos narys – mūsų savivaldybės gyventojas, kuriam jūs, kaip meras, privalote atstovauti ir jį ginti?“ – priekaištavo A. Mockus.
Po tokių priekaištų įsiplieskė emocijos, bet jas, priminęs, kad nieko gero iš tokių ginčų nebus, nuramino Jonas Eugenijus Bačinskas.
Parašykite komentarą