Tverų gimnazijos nuotr.

Su at­leis­ta dar­buo­to­ja į teis­mi­nius gin­čus įsi­vė­lu­si Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Tve­rų gim­na­zi­ja by­lą pra­lo­šė. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo spren­di­mu mo­ky­mo įstai­gos di­rek­to­rė įpa­rei­go­ta dar­buo­to­ją grą­žin­ti į va­ly­to­jos pa­rei­gas ir su­mo­kė­ti jai už pri­vers­ti­nes pra­vaikš­tas. Ne­tei­sė­tai at­leis­tai L. K. taip pat pri­teis­ta ne­tur­ti­nė ža­la, gim­na­zi­ja tu­rės at­ly­gin­ti ir by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das. Įsi­vė­li­mas į teis­mus vi­sa­da kai­nuo­ja. „Iš ko­kių lė­šų bus su­mo­kė­ti teis­mo pri­teis­ti pi­ni­gai? Gal­būt gim­na­zi­jos di­rek­to­rė im­sis as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės? Ma­no nuo­mo­ne, ši­to konf­lik­to iš vi­so ne­tu­rė­jo bū­ti“, – per Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dį, vy­ku­sį va­sa­rio 20 die­ną, klau­sė opo­zi­ci­jos ly­de­ris Vik­to­ras Kra­ji­nas.

Ge­rai dir­bu­si, bet ne­ga­lią tu­rin­ti mo­te­ris iš dar­bo at­leis­ta po svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo
Apie praė­ju­sių me­tų va­sa­rio 7 die­ną iš dar­bo Tve­rų gim­na­zi­jo­je at­leis­tą va­ly­to­ją ir teis­mi­nius gin­čus, ki­lu­sius tarp jos ir gim­na­zi­jos di­rek­to­rės, ra­šė­me 2024 me­tų gruo­džio 16 d. laik­raš­ty­je pub­li­kuo­ta­me straips­ny­je „Gra­žus“ pa­vyz­dys jau­ni­mui – Tve­rų gim­na­zi­ja at­si­kra­to neį­ga­lių dar­buo­to­jų“. Pri­min­si­me, kad dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­ja gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Gi­ta­na Kuž­mars­ky­tė nu­trau­kė iš kar­to po to, kai L. K. į dar­bo­vie­tę pri­sta­tė me­di­ci­ni­nę kny­ge­lę, ku­rio­je gy­dy­to­ja pa­da­rė įra­šą, kad dar­buo­to­jai leis­ta dirb­ti su DNT ap­ri­bo­ji­mais.

Anuo­met tve­riš­kė pa­sa­ko­jo, kad mo­kyk­lo­je ji įsi­dar­bi­no 2018 m. rugp­jū­tį, apie jos tu­ri­mą ne­ga­lią bū­si­ma­sis darb­da­vys ži­no­jo. Tų pa­čių me­tų rug­sė­jį dar­bin­gu­mo ly­gio pa­žy­mo­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kad mo­te­riai nu­sta­ty­tas 55 pro­c. dar­bin­gu­mo ly­gis, ir pa­teik­ta iš­va­da, kad ji ne­ga­li dirb­ti dar­bo ap­lin­ko­je, tu­rin­čio­je che­mi­nių jaut­ri­nan­čių me­džia­gų, kel­ti kro­vi­nius ran­ko­mis, kai kro­vi­nio svo­ris dau­giau kaip 10 kg, dirb­ti aukš­ty­je virš 1,3 m. Pen­ke­rius me­tus darb­da­viui mo­ters neį­ga­lu­mas ne­kliu­dė. Va­ly­to­ja pa­sa­ko­jo, kad jo­kių leng­va­tų ne­pra­šė ir pa­rei­gy­bei pri­skir­tus dar­bus at­lik­da­vo pa­ti. Su­ži­no­ju­si, kad dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta, L. K. nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl stai­ga jos ne­ga­lia ta­po kliū­ti­mi, ko­dėl to­kiu že­mi­nan­čiu bū­du – net nor­ma­liai ne­paaiš­ki­nus prie­žas­čių – ji bu­vo at­leis­ta.

Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no: at­lei­di­mas ne­tei­sė­tas
Tve­riš­kė ne­slė­pė dėl to la­bai iš­gy­ve­nu­si – mies­te­lis ma­žas, dar­bą ja­me su­si­ras­ti sun­ku. Ne­ri­mas dar la­biau su­stip­rė­jo, kai vos po po­ros die­nų iš gim­na­zi­jos dėl tos pa­čios prie­žas­ties bend­ru su­ta­ri­mu bu­vo at­leis­tas ir jos vy­ras. Jaus­da­ma nuo­skau­dą, už­ta­ri­mo at­leis­to­ji krei­pė­si į Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją. Ins­ti­tu­ci­ja nu­spren­dė pri­pa­žin­ti L. K. at­lei­di­mą iš dar­bo ne­tei­sė­tu, o iš Tve­rų gim­na­zi­jos išieš­ko­ti vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką ir ne­tur­ti­nę ža­lą. Taip pat priė­mė spren­di­mą ne­grą­žin­ti mo­ters į dar­bą.

Rietavo savivaldybės nuotr.

Teis­mus ini­ci­ja­vo gim­na­zi­ja
Tve­rų gim­na­zi­jos toks ko­mi­si­jos spren­di­mas ne­ten­ki­no. Mo­kyk­la krei­pė­si į Plun­gės apy­lin­kės teis­mą, pra­šy­da­ma L. K. dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­pa­žin­ti tei­sė­tu. Iš­nag­ri­nė­jęs by­lą teis­mas priė­mė dar­buo­to­jai pa­lan­kų spren­di­mą – at­lei­di­mas pri­pa­žin­tas ne­tei­sė­tu. Dar dau­giau – gim­na­zi­ja įpa­rei­go­ta grą­žin­ti va­ly­to­ją į dar­bą. L. K. bu­vo pri­teis­tas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką po 46,20 Eur (neats­kai­čius mo­kes­čių) už kiek­vie­ną dar­bo die­ną, tai­kant 5 dar­bo die­nų sa­vai­tės gra­fi­ką, nuo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos iki spren­di­mo įvyk­dy­mo die­nos, bet ne il­giau kaip už vie­ne­rius me­tus, iš­skai­tant iš­mo­kė­tą 2 mė­ne­sių išei­ti­nę. Teis­mas nu­spren­dė, kad yra pa­grin­das pri­teis­ti iš ieš­ko­vės at­sa­ko­vei ir ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą, ir by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das.

Plun­gės apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą
Šią Plun­gės apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­mų nu­tar­tį Tve­rų gim­na­zi­jos di­rek­to­rė G. Kuž­mars­ky­tė ap­skun­dė aukš­tes­niam – apy­gar­dos – teis­mui. Kaip paaiš­kė­jo va­sa­rio 14 die­ną, aukš­tes­nė ins­ti­tu­ci­ja pa­li­ko ga­lio­ti Plun­gės apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tį. By­lą pra­lo­šu­siai Tve­rų gim­na­zi­jai ne­ge­bė­ji­mas, o gal ir ne­no­ras gra­žiuo­ju su­si­tar­ti su va­ly­to­ja kai­nuos ge­ro­kai per 10 tūks­tan­čių.

Opo­zi­ci­jos ly­de­ris dar kar­tą pa­kar­to­jo klau­si­mą
Pri­min­si­me, kad šią pro­ble­mą per Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ma­žu­mos va­lan­dą, vy­ku­sią 2024 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį, vie­šu­mon iš­kė­lė opo­zi­ci­jos ly­de­ris V. Kra­ji­nas. Tą­kart jis me­ro klau­sė: „Ko­dėl va­do­vas ne­si­sten­gė si­tua­ci­jos iš­spręs­ti tai­kiai, ne­su­ge­bė­jo ras­ti ki­to spren­di­mo nei įsi­vel­ti į teis­mus? Man įdo­mu, kaip bus, jei­gu apy­gar­dos teis­mas pri­teis at­leis­tam žmo­gui iš­mo­kė­ti gal­būt 10 tūkst. eu­rų, iš ko­kių lė­šų jie bus mo­ka­mi?“

Jo žo­džiai bu­vo pra­na­šiš­ki – darb­da­vys by­lą pra­lai­mė­jo, o to pra­lai­mė­ji­mo kai­na – tūks­tan­čiai eu­rų. To­dėl V. Kra­ji­nas vėl klau­sė: „Iš ko­kių lė­šų bus su­mo­kė­ti pri­teis­ti pi­ni­gai? Gal di­rek­to­rė im­sis as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės?“

Ka­dan­gi gim­na­zi­jos va­do­vės G. Kuž­mars­ky­tės po­sė­dy­je jau ne­be­bu­vo, V. Kra­ji­nui at­sa­kė me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas tvir­ti­no, kad di­rek­to­rė į tei­si­nius gin­čus įsi­vė­lė at­sto­vau­da­ma įstai­gos in­te­re­sams. „Ei­da­ma į teis­mą di­rek­to­rė bu­vo tik­ra, kad yra tei­si, bet pro­fsą­jun­gos tu­ri rim­tus ad­vo­ka­tus ir jie sto­jo žmo­gaus pu­sėn. By­lą gim­na­zi­jos va­do­vė pra­lo­šė. Teis­mo spren­di­mas – ne­kves­tio­nuo­ja­mas. Va­ly­to­ja grą­žin­ta į dar­bą, o mo­kyk­lai teks ieš­ko­ti, kaip at­si­skai­ty­ti su žmo­gu­mi. Lė­šų tam bus ieš­ko­ma iš bend­rų asig­na­vi­mų. Pa­čiai di­rek­to­rei jo­kių prie­kaiš­tų ne­tu­ri­me – ji ieš­ko­jo tei­sy­bės teis­me“, – daug­maž taip kal­bė­jo me­ras.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te, ką da­ry­tu­mė­te di­rek­to­rės vie­to­je, jei­gu jums rei­kė­tų spręs­ti šį klau­si­mą? Žmo­gus neį­ga­lus, ne­ga­li dirb­ti kai ku­rių dar­bų, o at­ly­gi­ni­mą gau­na to­kį pa­tį, kaip ir vi­si?“ – klau­sė me­ras V. Kra­ji­no. „Bū­čiau ieš­ko­jęs bend­ros kal­bos su dar­buo­to­ju“, – at­sa­kė šis ir pri­dū­rė: „Rei­kia ti­kė­tis, kad į dar­bą grį­žu­si va­ly­to­ja ne­pa­tirs mo­bin­go ap­raiš­kų.“

„Ka­da su­pra­si­te, kad pro­fe­si­nė są­jun­ga – ne prie­šas, o so­cia­li­nis par­tne­ris?“
Gim­na­zi­jos ne­no­ru su­si­tar­ti su dar­buo­to­ja ge­ruo­ju, neį­si­ve­liant į teis­mus, ste­bė­jo­si ir Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo pro­fe­si­nės są­jun­gos Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ly­de­ris Alf­re­das Moc­kus.

„Są­jun­gos pir­mi­nin­kas Egi­di­jus Mi­le­ši­nas skam­bi­no jums, siū­lė ieš­ko­ti su­si­ta­ri­mo, už­baig­ti gin­čą be teis­mų, bet nuė­jo­te ki­tu ke­liu. Nep­riė­mė­te siū­ly­mo. Ant­rą kar­tą už­li­po­te ant to pa­ties grėb­lio. Ka­da su­pra­si­te, kad pro­fe­si­nė są­jun­ga – ne prie­šas, o so­cia­li­nis par­tne­ris, kad pro­fsą­jun­gos na­rys – mū­sų sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jas, ku­riam jūs, kaip me­ras, pri­va­lo­te at­sto­vau­ti ir jį gin­ti?“ – prie­kaiš­ta­vo A. Moc­kus.

Po to­kių prie­kaiš­tų įsi­plies­kė emo­ci­jos, bet jas, pri­mi­nęs, kad nie­ko ge­ro iš to­kių gin­čų ne­bus, nu­ra­mi­no Jo­nas Eu­ge­ni­jus Ba­čins­kas.