
Šie metai žemdirbiams – tarsi išbandymų maratonas. Vos atsigavę po pavasario šalnų, kurios atėjusios per patį sodų ir uogynų žydėjimą sunaikino didžiąją laukiamo derliaus dalį, ūkininkai atsidūrė kitos stichijos gniaužtuose – gausūs ilgalaikiai lietūs vandeniu užtvindė daržovių ir javų laukus. Gegužės pabaigoje dėl šalnų Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją padėtį, šiuo metu svarstoma, ar neskelbti nacionalinio lygio ekstremaliosios situacijos dėl stichinio lietaus sukeltų padarinių. Šį žingsnį jau žengė šešios šalies savivaldybės – Akmenės, Anykščių, Kaišiadorių, Kėdainių, Rokiškio ir Šilutės rajonų. Kaip nepalankūs sektoriui orai paveikė Žemaitijos žemdirbių derlių, bandėme aiškintis kalbindami Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių ūkininkus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad kai kuriose šalies vietovėse kritulių iškrito daugiau nei vidutiniai daugiamečiai rodikliai. Specialistų teigimu, tokie reiškiniai kaip vėlyvo pavasario šalnos ir intensyvios vasaros liūtys tampa vis dažnesni ir nuo gamtos priklausantį žemės ūkį daro gana rizikingu sektoriumi, kuriam išgyventi be paramos būtų sudėtinga. Prognozuojama, kad prastėjančios meteorologinės sąlygos gali sukelti masinę ūkių griūtį, po kurios išliktų tik stambieji žemvaldžiai – tūkstančius hektarų valdantys ir vos keliolikos rūšių kultūras auginantys agrocentrai.
Nuostoliai – neišvengiami
Rekordinio ir kokybiško derliaus nebesitiki ir Plungės rajono žemdirbiai. Mūsų kalbintas ūkininkas, Plungės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Marijus Kaktys dirba 350 ha žemės. Ūkyje auginami kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai. Pastaruosius jau laikas kulti, tačiau dėl didelės drėgmės sėklos negali išdžiūti.

„Mūsų rajono ūkininkai dar nėra atsidūrę tragiškoje situacijoje, tačiau jau dabar suprantame, kad dalis derliaus liks laukuose. Koks procentas – pasakyti negaliu, nes tai priklausys nuo oro sąlygų artimiausiu metu. Jeigu šią savaitę lietaus nebus, galbūt ir nuimsime rapsus. Kitu atveju tektų laukti, kad Vyriausybė paskelbtų ekstremaliąją situaciją, arba tai daryti savivaldybės mastu“, – kalbėjo pašnekovas.
Daržovės mirksta vandenyje
Daržovių augintojas iš Merkelių kaimo Rolandas Ruibys sakė, kad per 25-erius ūkininkavimo metus prisimena buvus tik vieną tokią pat prastą, o gal dar ir prastesnę nei ši, vasarą. Ir anuomet smarkiai lijo, laukai virto ežerais, paskandinusiais derlių. Rolandas su žmona Regina augina maždaug 4 ha daržovių – bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų. Prasčiausiai atrodo svogūnai. Vyras prisipažįsta iš jų derliaus nieko nebesitikintis.
„Pakalnėje esančioje durpingoje žemėje auga bulvės ir morkos, bet jų tarpuvagiuose telkšo vanduo, bulvės jau pradeda pūti. Puvinys metasi ir į kopūstus. Jeigu padėtis nesikeis, gali nelikti jokio derliaus“, – pasakojo merkeliškis.
Tikisi stebuklo – karštos saulės ir giedro dangaus
Viltingai į dangų žiūri ir uogų augintojai. Pirmuosius šilauogių žiedus vegetacijos laikotarpiu pakando šalnos, vėliau pražydusieji subrandino uogas, bet trūksta saulės ir šilumos, kad jos prinoktų.
Mūsų kalbinta Jurgita Repšienė iš Luknėnų kalbėjo, kad sezono pradžia šiemet suvėlavo visu mėnesiu. „Anksčiau šilauoges pradėdavome skinti jau liepos pradžioje, o šiemet – tik paskutinėmis mėnesio dienomis. Uogos rūgštesnės – joms trūksta saulės, o ir jų skynimas labai komplikuotas. Šilauoges reikia nuskinti sausas, tad gaudyte gaudome tarpukus, kai vėjas jas nudžiovina, paskiname pusvalandį – ir vėl lietus. Šiuo metu nuostolių dar negalėčiau įvertinti, tik žinau, kad esame pardavę maždaug 10 proc. lyginant su praėjusių metų pardavimais tuo pačiu laikotarpiu“, – teigė luknėniškė.
Luknėnų šilauogyne – 1 500 krūmų. Visi jie aplipę žaliomis uogomis, todėl pašnekovė nepraranda vilties, kad situacija pasitaisys. „Dėl šilumos trūkumo, vėsių naktų uogos ilgai sirpsta. Tai sudėtingiausia vasara per septynerius uogyno gyvavimo metus. Tik jeigu įvyktų stebuklas – lietūs liautųsi, o saulutė užkaitintų iki 30 laipsnių, šilauogės spėtų prisirpti, o mes – surinkti ir realizuoti jų derlių“, – dėstė uogų augintoja J. Repšienė.



Labiausiai lietūs pakenkė žirnių laukams
Žemės ūkio bendrovės „Žlibinai“ vadovui Romučiui Mažrimui ši javapjūtė – keturiasdešimtoji. Patirties sukaupta daug, vasarų matyta ir lietingų, ir sausringų, tad susidariusi situacija didelio nerimo nekelia, nors jau ir dabar aišku, kad žala derliui, ypač jo kokybei, padaryta. Labiausiai, anot pašnekovo, nukentėjo žirniai, kurių bendrovė augina 150 ha: „Dirvos permirkusios, žirniai išguldyti. Kad įvažiuotum į laukus, esant tokiai temperatūrai reikia, kad nors 3–4 dienas nelytų ir žemė pradžiūtų. Jeigu lietus artimiausiu laiku nesiliaus, svarstysime, ar iš viso verta juos kulti.“
Bendrovė augina 370 ha žieminių kviečių. Vadovas džiaugiasi, kad dėl taikomų technologijų ir pasirinktų veislių išguldyti tik nedideli žiemkenčių plotai. Labiausiai baiminamasi dėl grūdų kokybės.
„Dėl pavasarinių šalnų javapjūtė vėluoja maždaug 2–3 savaitėmis. Viskas pasimatys, kai nukulsime, išdžiovinsime grūdus ir padarysime tyrimus. Bijome blogiausio – kad nebūtų pašariniai. O sezonas visiems bus įtemptas. Mūsų bendrovė dirba nuo 1992 metų, esame susigyvenęs, susidirbęs kolektyvas. Kuliame 950 ha, tad turime galingą techniką, džiovyklas, kas leidžia išlikti ramiems. Ūkininkams, kurie neturi vikšrinės technikos, savo džiovyklų, padėtis daug įtemptesnė, nes ši javapjūtė tikrai bus išskirtinė. Žemdirbystėje orai turi didžiulę įtaką: kai sausra – blogai, kai per intensyvūs lietus – dar blogiau. 2017 metų vasara taip pat buvo labai lietinga, bet ypač didelių nuostolių nepatyrėme. Tikimės, kad ir šiemet nebus blogiau“, – kalbėjo R. Mažrimas, neslėpdamas, jog bendrovė nepraranda vilties, kad šių metų grūdų derlius, kaip ir buvo tikėtasi, bus rekordinis.
Rietavo ūkininkai teikia prašymus dėl situacijos įvertinimo
Rietavo ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Šniaukaitė-Pudževelė pasakojo, kad ir Rietavo savivaldybės žemdirbių viltys sudėtos į šios savaitės orus.

„Jeigu krituliai nesiliaus, žieminiai grūdai gali likti nenuimti. Jau dabar matome, kad kai kurie žemdirbiai praranda žirnių derlių – laukai išguldyti, o žirniai sudygę. Ne geriau ir daržovių augintojams. Pati auginu hektarą bulvių – vagos skęsta vandenyje, laiškai nunykę, o į laukus įvažiuoti neįmanoma. Jeigu ir nukastume dar neužaugusį derlių, nieko iš to gero nebūtų. Bulvės jau dirvoje pūva. Tik viename kitame ūkyje situacija kiek geresnė, o didžioji dalis žemdirbių su nerimu laukia geresnių orų“, – pasakojo rietaviškė.
Pasak G. Šniaukaitės-Pudževelės, ši vasara sudėtinga bus visoms žemės ūkio šakoms. Jeigu pašarinių grūdų kokybė bus prasta, nukentės ir pieno ūkiai – sumažės pieno primilžiai, kris jo kokybė.

„Metai tikrai problemiški. Labiausiai nukentėję ūkininkai jau teikia prašymus Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui dėl stichinio lietaus padarinių įvertinimo. Gavusi juos komisija spręs, ar reikia skelbti ekstremaliąją situaciją Rietavo savivaldybėje, žinoma, jeigu to nebus padaryta nacionaliniu lygiu. O dabar visos viltys į šios savaitės orus – neprarandame optimizmo, kad pavyks nuimti ne tik vasarinių, bet ir žieminių javų derlių“, – tikisi pašnekovė.
Parašykite komentarą