Buvusiame Pliaterių dvare netrukus duris atvers senelių globos namai

2024 m. gruodžio 28 d.

Pliaterių dvare netrukus duris atvers senelių globos namai

Norime pasidalinti džiugia žinia, kad jau 2025 m. pradžioje duris atverti planuoja naujieji Dvaro sodybos senelių globos namai, įsikūrę Šateikių miestelyje, Plungės rajone, buvusiame Pliaterių dvare. Dvaro sodyba yra įtraukta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą, todėl šis pastatas buvo atkurtas remiantis istoriniais šaltiniais. Dvaro teritorijoje išlikęs ir parkas su centrine alėja, vertingais egzotiniais augalais ir senais medžiais.

Dvaras, pastatytas XVIII a. antrojoje pusėje, kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui, vėliau jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverienei. 1661 m. Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams, po to dvaras atiteko Sapiegoms, iš kurių 1717 m. jį išsipirko Pliateriai. Bet šie Šateikiuose negyveno, daugiausiai vasarodavo. Jie dvarą valdė iki Pirmojo pasaulinio karo ir paliko čia ryškiausius pėdsakus.

Buvęs ponų namas, kuriame ir įsikūrė senelių globos namai, – medinis, vieno aukšto, liaudiško stiliaus.
Spėjama, kad peizažinį Šateikių dvaro parką Pliateriai įkūrė apie 1875 m., pradinis jo plotas – 5 ha. Iš visų pusių parką supo skaldyto akmens mūro siena. Buvo oranžerija, vaismedžių sodas, pastatytos kelios skulptūros. Parko teritorijoje auginti fazanai. Savo laiku Šateikių dvaro parkas buvęs vienas turtingiausių botaninių sodų Lietuvoje, garsėjo retomis augalų rūšimis. Pagrindinė parko alėja suformuota iš paprastųjų kaštonų.

Tokia – Šateikių dvaro istorija. O kaip čia kuriasi senelių globos namai, teiravomės jų vadovės Dianos MAČIUITIENĖS.

– Gal galite plačiau papasakoti, kaip jums kilo mintis senelių globos namus įkurdinti būtent buvusiose Pliaterių dvaro patalpose?
– Gyvenime būna įvairiausių atsitiktinumų. Taip nutiko ir šį kartą. Pastato savininkas jau remontuodamas jį įsivaizdavo, kad čia būtų puikūs senelių namai. O mano šeimos draugas, išgirdęs, kad abu turime tas pačias vizijas ir svajones, supažindino mus. Nuo tada ir prasidėjo senelių namų vizijos kūrimo istorija.

– Iš kur pas jus tokia svajonė? Gal yra tekę pačiai dirbti su garbaus amžiaus žmonėmis?
– Mane užaugino močiutė, todėl nuo pat mažens buvau supama vyresnio amžiaus žmonių. Nuo jaunų dienų pagalba kitiems man nebuvo svetima. Turiu socialinio darbuotoju bei slaugytojo padėjėjo kvalifikacijas, teko dirbti Plungės socialinių paslaugų centre, kartu su kolegomis vykdavome pas senelius į namus ir slaugydavome juos. Seneliai mane labai mylėjo. Su jais esame sukūrę puikių bendrų atsiminimų. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad vieną dieną teko išvykti į Norvegiją. Ten pragyvenau daugiau nei dešimt metų. Pamenu, man ten būnant skambindavo seneliai ir klausdavo, kada grįšiu. Save laikau norinčiu padėti kitiems žmogumi, tokia mano prigimtis.

Vėliau, grįžus atgal į Lietuvą, mane pakvietė dirbti į mokyklą. Su vis didėjančia meile vaikams, kurią paskatino ir gimęs anūkas, patirties sėmiausi mokykloje, kur dirbau mokytojos padėjėja su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
Kai pagalvoju, mano darbų pasirinkimas niekada nebuvo iš pačių lengviausių variantų. Turėjau lyg savotišką misiją. Gal todėl socialinis darbas man yra artimas, žinau visą virtuvę iš vidaus. Šita patirtis tikrai pravers vadovaujat senelių globos namams.

Minėjote, kad planuojate duris atverti jau visai netrukus – 2025-ųjų pradžioje. Ar įsikūrimo darbai jau artėja prie pabaigos?
– Tikrai taip. Mūsų senelių globos namuose tilps trisdešimt du senjorai. Jau turime išsirinkę 18 darbuotojų: medicinos specialistų, slaugytojų, individualios priežiūros specialistų, socialinį darbuotoją, pavaduotoją ir kt. Planuojame turėti ir atvykstantį kineziterapeutą. Labai džiaugiuosi, kad pavyko surasti kvalifikuotus žmones, juos rinkausi labai atsakingai. Man buvo svarbu, kad jie būtų su patirtimi.

– Žinau, kad aplink Plungę yra bent keletas senelių globos namų: pačioje Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje, Rietave, Skuode. Gal jūsų senelių namai bus kažkuo išskirtiniai?
– Pagal Plungės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus informaciją, šiuo metu patekti į senelių globos namus laukia apie dvidešimt aštuoni asmenys. Tad darbo pakaks visiems.

Pirmiausia noriu paminėti, kad šie senelių namai yra įsteigti istoriniame dvare su savo tradicijomis bei ypatinga aura. Tai yra mūsų pasididžiavimas. Tikiu: jei Pliateriai mato mūsų misiją, jie tikrai džiaugiasi, kuo pavirto jų buvęs dvaras. Noriu paminėti, kad į juos įdėta daug darbo ir meilės, atkurti paveldą nėra paprasta. Visa teritorija stebima vaizdo kameromis, aplinka saugi ir rami. Visai šalia – yra bažnyčia, į kurią senoliai galės nueiti pasimelsti.

Tai bus tikrai išskirtiniai senelių globos namai, įsikūrę Šateikių miestelio parke, kuris yra apjuostas dar išlikusia mūrine tvora. Seneliai galės išeiti pasivaikščioti arba atsisėdę ant suolelio pabūti gamtoje, įkvėpti gryno oro. Jeigu ieškočiau savo tėvams globos, man būtų labai svarbus jų saugumas bei ramybė. O čia mes tą ir turime.

Globos namų pastatas išskirtinis savo dideliais langais ir erdviais kambariais, pritaikytas senoliams. Jų kambariai yra didesni, nei dabartiniuose reikalavimuose numatyta. Žmogui turi būti skirta ne mažiau kaip penki kvadratiniai metrai, o čia kiekvienas turės nuo 7 iki 10.

Dvaras buvo atrestauruotas reminatis istoriniais šaltiniais

Be 13-os erdvių ir šviesių kambarių turime ir didelį bendrų užsiėmimų kambarį, valgyklą. Visi kambariai, vonios kambariai, baldai yra nauji ir pritaikyti neįgaliems žmonėms, kad būtų galimybė lengvai judėti ir pasiekti su neįgaliojo vežimėliu. Dešimt kambarių yra dviviečiai, du – triviečiai ir vienas – vienvietis. Pastarasis bus naudojamas ir karantino metu, ir išlydint senolį anapilin, kad artimieji galėtų ramiai su juo praleisti paskutines akimirkas. Visa tai darome vardan senjorų.

Dėl gyventojų patogumo kambariuose įrengėme reguliuojamus radiatorius, kad šilumą būtų galima nustatyti pagal gyventojų norus. O visose bendrose patalpose yra grindinis šildymas.

Taip pat esame supirkę visiems ekologišką patalynę, nes kai kurie senoliai gali turėti jautrią odą ar alergiją, pavyzdžiui, plunksnoms ar kitoms medžiagoms.

Gyventojai galės atsivežti ir savo brangius asmeninius daiktus, gėles, rūbus, paveikslus ar net televizorių.

– Kaip matote, kokia bus čia įsikūrusių senelių kasdienybė?
– Esame suplanavę ne tik puikią fiziologinę senelių priežiūrą, bet ir rūpinsimės jų užimtumu. Esame jau sutarę su Šateikių kultūros centro kolektyvu, kad jie atvyktų su įvairiausiomis edukacijomis pas mus. Kviesime prisidėti prie senelių užimtumo ir kitas organizacijas.

Mums svarbiausia, kad seneliai čia jaustųsi ne tik saugiai, bet ir rastų įdomių veiklų, bendraminčių, kad čia gyvenant džiaugtųsi jų širdis.

Erdvūs ir šviesūs kambariai

Kadangi maistą gaminsime patys, jau esame pasirašę sutartį su kokybiško maisto tiekėjais. Taip pat ieškome vietinių ūkių, kurie galėtų mums tiekti pačias sveikiausias daržoves, vaisius ir kt.
Artimu metu planuojame pradėti teikti ir laikinosios globos paslaugą: ji ypatingai reikalinga tiems, kurie globoja savo artimą ir nori laikinai išvykti atostogų ar panašiai. Mes atvyksime pasiimti jų globojamą artimąjį, rūpinsimės juo sutartą laikotarpį ir po to parvešime atgal.

– Kur kreiptis norint gauti daugiau informacijos apie šią paslaugą arba apie pačius senelių globos namus?
– Artimu metu planuojame surengti atvirų durų dieną, kurios metu visi norintieji galės atvykti susipažinti su dvaro sodyba ir globos namais. Dėl kainų, sutarčių sudarymo bei kitos informacijos galite parašyti man laišką elektroniniu paštu d.maciuitiene@gmail.com.

– Kalbamės ypatingu metu – likus vos kelioms dienoms iki gražiausių metų švenčių. Ko palinkėtumėte jų proga mūsų skaitytojams?
– Žinote, mano didžiausias noras yra, kad nebereikėtų daryti tokių akcijų kaip „Maltiečių sriuba“ ir kad niekam nebereikėtų nešti sriubos. Norėčiau, kad nebeliktų vienišų senelių. Kad visi senjorai jaustųsi mylimi ir nebūtų socialinėje atskirtyje. Juk visi turi teisę į orią senatvę.