Yra toks po­sa­kis: „Ne var­das žmo­gų puo­šia, o žmo­gus var­dą.“ Kar­tais net ne­su­si­mąs­to­me, kiek daug tie­sos tel­pa tuo­se ke­liuo­se žo­džiuo­se. Tur­būt plun­giš­kio Dei­man­to Jo­nec­ko ma­ma, duo­da­ma sū­nui to­kį re­tą ir iš­skir­ti­nį var­dą, ne­ma­nė, jog jis ga­li nu­lem­ti vai­ko atei­tį. D. Jo­nec­kas – tas vai­ki­nas, ku­ris „su­mu­šė“ Plun­gės ra­jo­no re­kor­dus švie­ti­mo sri­ty­je. Pas­kel­bus vi­sus vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus paaiš­kė­jo, jog plun­giš­kis su­rin­ko net 6 šim­to ba­lų įver­ti­ni­mus. Iki sep­tin­to­jo šim­tu­ko Dei­man­tui pri­trū­ko vos vie­no ba­lo. Tad kuo gy­ve­na, apie ką sva­jo­ja iš­skir­ti­nių ga­bu­mų vai­ki­nas?

Pra­džia
Dei­man­tas gi­mė ir užau­go Plun­gė­je. Bai­gęs ke­tu­rias kla­ses „Ry­to“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, pus­me­čiui su šei­ma bu­vo iš­vy­kęs į Ai­ri­ją, ta­čiau, kaip sa­ko­ma, vi­sur ge­rai, bet na­muo­se ge­riau­sia, tad šei­ma su­grį­žo at­gal. Dei­man­tas grį­žo į penk­tą kla­sę be­si­bai­giant pir­mam pus­me­čiui, tad te­ko ne­ma­žai pa­dir­bė­ti, kad pa­si­vy­tų bend­rak­la­sius, at­si­skai­ty­tų kai ku­riuos mo­ko­muo­sius da­ly­kus.

Moks­lai nuo pir­mos kla­sės jam se­kė­si pui­kiai, bet penk­to­je kla­sė­je te­ko pa­jaus­ti ir pra­sto įver­ti­ni­mo sko­nį. „Ta­da ne­la­bai rū­pė­jo, ko­kie pa­žy­miai bus, tad la­bai neiš­gy­ve­nau. Ki­tą pus­me­tį vis­kas bu­vo ge­rai“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si abi­tu­rien­tas.

Kaip jau mi­nė­ta, Dei­man­tas iki 10 kla­sės mo­kė­si „Ry­to“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, o 11 ir 12 kla­ses jau bai­gė „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je. Įp­ras­ta, kad dau­gu­ma moks­lei­vių, o ypač ga­bes­nie­ji, pa­grin­di­nę mo­kyk­lą į gim­na­zi­ją iš­kei­čia bai­gę aš­tuo­nias kla­ses, bet Dei­man­tas sa­vo pir­mo­jo­je mo­kyk­lo­je iš­bu­vo nuo pra­džios iki ga­lo. „Ry­to“ mo­kyk­la man bu­vo ar­ti­mes­nė. Ten bu­vo che­mi­jos mo­ky­to­ja Ind­ra Nied­va­rie­nė, ku­ri man la­bai pa­ti­ko, to­dėl pa­si­li­kau“, – sa­kė vai­ki­nas.

Apie šim­tu­kus su­ži­no­jo ne iš kar­to
Su­ti­kus ga­bų mo­ki­nį vi­sa­da smal­su su­ži­no­ti, ar tai jo są­mo­nin­gas pa­si­rin­ki­mas bū­ti ge­riau­siam, o gal tie­siog taip išei­na sa­vai­me. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad man ne­pa­tin­ka mo­ky­tis, vi­sa­da yra įdo­mių te­mų“, – at­vi­ra­vo Dei­man­tas.

Ne­re­tai ten­ka gir­dė­ti, kad mo­ki­niai ne­si­mo­ko, nes mo­ky­to­jai ne­su­ge­ba su­do­min­ti, ta­čiau Dei­man­tas tu­ri ki­to­kią nuo­mo­nę: „Gal kaž­kiek tie­sos ir yra, bet ir pa­ts žmo­gus tu­ri no­rė­ti mo­ky­tis. Juk mes vi­si kla­sė­je tu­rė­jo­me tą pa­tį mo­ky­to­ją.“

Iš po­kal­bio su­pra­to­me, kad bū­si­mam stu­den­tui la­biau pa­tin­ka tiks­lie­ji moks­lai, tad pir­ma­sis šim­tu­kas iš lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­no nu­ste­bi­no. „Tru­pu­tį šo­kas bu­vo. Iš ang­lų kal­bos taip pat gal­vo­jau, kad bus pra­sčiau, bet išė­jo šim­tas dėl pri­dė­tų ba­lų“, – ne­slė­pė vai­ki­nas. Už­bėg­da­mi už akių pa­sa­ky­si­me, jog pa­pil­do­mi 10 ba­lų Dei­man­tui pa­ge­ri­no tik jau mi­nė­tą ang­lų kal­bos eg­za­mi­no re­zul­ta­tą. Vi­si ki­ti šim­tu­kai už­dirb­ti są­ži­nin­gai.

Pak­laus­tas, ar su ne­ri­mu lau­kė re­zul­ta­tų pa­skel­bi­mo, Dei­man­tas ne­slė­pė, jog pa­žiū­rė­jo juos ne iš kar­to. Apie pir­mą­jį šim­tu­ką su­ži­no­jo mies­te su­ti­kęs ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ją. „Ta­da jau ėjau pa­žiū­rė­ti pa­ts“, – šyp­so­jo­si vai­ki­nas.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Svar­bu nuo­sek­lu­mas
Sup­ran­ta­ma, jog, no­rint pa­siek­ti aukš­tų re­zul­ta­tų, rei­kia įdė­ti ne­ma­žai dar­bo, tad do­mė­jo­mės, kiek lai­ko Dei­man­tas ski­ria na­mų dar­bams. Vai­ki­nas sa­kė, kad at­lik­ti už­duo­tus na­mų dar­bus už­truk­da­vo apie po­rą va­lan­dų, ta­čiau vien tuo neap­si­ri­bo­da­vo, ieš­ko­da­vo ir pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos. „La­bai rim­tai mo­ky­tis pra­dė­jau nuo de­vin­tos kla­sės. 1–3 va­lan­dos pa­mo­koms nė­ra la­bai daug, bet vis­ką rei­kia da­ry­ti nuo­sek­liai. Jei da­ry­si ne­nuo­sek­liai, bai­gian­tis pus­me­čiui rei­kės mo­ky­tis la­bai daug“, – sam­pro­ta­vo šim­tu­ki­nin­kas.

Ži­no­ma, nuo­sek­liai dir­bant sie­kia­ma ir konk­re­taus tiks­lo. Žmo­nės, iš­gir­dę apie pir­mū­nus, ge­rai iš­lai­kiu­sius eg­za­mi­nus, įsi­vaiz­duo­ja, jog tai bū­si­mie­ji gy­dy­to­jai. O gal ta­me yra tie­sos? „Ge­rai bū­tų, jei aš pa­ts tiks­liai ži­no­čiau, – juo­kė­si bū­si­ma­sis stu­den­tas. – Min­ty­se yra svei­ka­tos moks­lai, bet la­biau gal­vo­jau apie far­ma­ci­ją, me­di­ci­na – odon­to­lo­gi­ja ir dar yra che­mi­ja, bet ne­ži­nau, ar su šiuo moks­lu išeis to­liau nuei­ti.“

Ap­sisp­ren­di­mui Dei­man­tas dar tu­ri lai­ko. Pa­sak vai­ki­no, svar­biau­sia, kad nie­kas ne­da­ro spau­di­mo. Ma­ma jam su­tei­kė lais­vę pa­čiam nu­spręs­ti, ko jis no­ri la­biau­siai. Ži­no­ma, su to­kiais įver­ti­ni­mais kliū­čių įsto­ti į no­ri­mą stu­di­jų pro­gra­mą kil­ti ne­tu­rė­tų. Ti­kė­ti­na, jog ga­baus stu­den­to no­rė­tų ir už­sie­nio uni­ver­si­te­tai, bet Dei­man­tas tvir­tai pa­si­ry­žęs ba­ka­lau­ro stu­di­jas už­baig­ti Lie­tu­vo­je, gal Vil­niaus uni­ver­si­te­te, o to­les­nėms stu­di­joms gal ir į už­sie­nį pa­trauks.

Lai­ko lie­ka ir lais­va­lai­kiui
Mo­kyk­la, pa­mo­kų ruo­ši­mas ati­ma ne­ma­žai lai­ko, o ar lie­ka lais­vo lai­ko sau, po­mė­giams? Vai­ki­nas pa­sa­ko­jo, kad sa­vait­ga­lius jis daž­niau­siai lei­džia pas mo­čiu­tę Kan­tau­čių kai­me, lei­džia­si su ma­ma į miš­ką gry­bau­ti, daug skai­to, žiū­ri fil­mus, mėgs­ta plau­kio­ti. „Dar su­si­tin­ku su drau­gais kaip nor­ma­lus žmo­gus“, – šyp­so­jo­si plun­giš­kis. Ži­no­ma, žo­dis „nor­ma­lus“ pa­suf­le­ra­vo ir ki­tą min­tį: ar dėl to, jog ge­rai mo­ko­si, ne­ten­ka iš­girs­ti įžei­džian­čio „moks­liu­kas“? „Ži­no­ma, kad yra te­kę gir­dė­ti, bet aš jo ne­prii­mu kaip įžei­di­mo. Man tai tie­siog pa­pras­tas juo­ke­lis. Gal dėl to, kad nie­ka­da ne­gir­dė­jau įžei­džia­mai sa­kant“, – ne­slė­pė Dei­man­tas.

Sup­ran­ta­ma, jog ge­rai be­si­mo­kan­tis mo­ki­nys kam nors ga­li bū­ti pa­vyz­džiu, kam nors – ga­li­my­be pa­si­nau­do­ti jo dar­bo vai­siais, kam nors – kon­ku­ren­tu. Šim­tu­ki­nin­kas sa­kė, kad jis drau­gau­ja su vi­sais: ir su ge­rai, ir su pra­sčiau be­si­mo­kan­čiais, bet no­rin­čių pa­si­nau­do­ti jo ži­nio­mis ne­su­ti­ko. Na, o kal­bė­da­mas apie kon­ku­ren­ci­ją vai­ki­nas pri­pa­ži­no, jog tai ke­lia stre­są, ta­čiau ne­sant kon­ku­ren­ci­jos ky­la grės­mė plauk­ti pa­sro­viui, pa­vir­šu­ti­niš­kai. Dar be­si­mo­kant „Ry­to“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je Dei­man­tui pa­vyz­džiu ir kon­ku­ren­te bu­vo bend­rak­la­sė Ju­di­ta. O ar pa­ts no­rė­tų bū­ti pa­vyz­džiu, kad jo pa­sie­ki­mai įkvėp­tų ki­tus? „Gal­būt, ta­čiau ma­nau, jog kiek­vie­nas mo­ki­nys tu­rė­tų at­ras­ti sa­ve ir siek­ti tiks­lų, ku­rie ati­tin­ka jo ge­bė­ji­mus“, – pa­brė­žė vai­ki­nas.

„Aš vi­sa­da jį pa­lai­ky­siu“
Tur­būt ne­suk­ly­si­me sa­ky­da­mi, kad abi­tu­rien­to pa­sie­ki­mais la­biau­siai džiau­gia­si ar­ti­mie­ji. Tad ne­pra­lei­do­me pro­gos pa­kal­bin­ti ir tik­ro šių moks­lo me­tų dei­man­to ma­mą Sva­ją. „Ži­no­jau, kad jis ga­li tuos šim­tu­kus gau­ti. Dei­man­tas tik­rai daug mo­kė­si, ir tai yra jo sun­kaus dar­bo, už­si­spy­ri­mo, va­lios re­zul­ta­tas. Šir­dies gi­lu­mo­je šim­tu­kų ti­kė­jau­si, o kai pa­ma­čiau – džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si, ir vaikš­tau gal­vą iš­kė­lu­si. Dei­man­tas nuo ma­žų die­nų do­mė­jo­si kny­go­mis ir pa­grin­di­niai jo žais­lai bu­vo ne ma­ši­ny­tės, o įvai­rios kny­gu­tės. Per vi­są mo­ky­mo­si lai­ką jis nė­ra ga­vęs pra­sto pa­žy­mio. Aš jam sa­ky­da­vau: „Dei­man­tai, būk ge­ras, ka­da nors par­nešk dve­je­tą, juk tau šir­dis su­stos, jei jį gau­si.“ Duok Die­ve, kad ir to­liau jam taip sek­tų­si. O aš vi­sa­da jį pa­lai­ky­siu, ko­kį ke­lią jis be­pa­si­rink­tų“, – kal­bė­jo šim­tu­ki­nin­ko ma­ma.

Na, ir at­si­svei­ki­nant no­rė­jo­si iš­girs­ti, ko Dei­man­tas pa­lin­kė­tų sau be to, kad pa­ga­liau nu­spręs­tų, ką stu­di­juo­ti, su­si­ras­tų kur gy­ven­ti Vil­niu­je. „Sau ir ki­tiems pa­lin­kė­čiau iš­lai­ky­ti mo­ky­mo­si ir poil­sio ba­lan­są, steng­tis ne­kal­ti min­ti­nai in­for­ma­ci­jos bei nea­ti­dė­lio­ti dar­bų“, – už­tik­rin­tai at­sa­kė bū­si­mas stu­den­tas.

100 ba­lų D. Jo­nec­kas su­rin­ko iš lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros (mo­ky­to­ja Ri­ma Čes­naus­kie­nė), che­mi­jos (mo­ky­to­ja Si­gi­ta Ži­lins­kie­nė), fi­zi­kos (mo­ky­to­jas Pau­lius Raz­gai­tis), ang­lų kal­bos (mo­ky­to­ja Li­gi­ta Er­mi­nai­tė), geog­ra­fi­jos (mo­ky­to­ja Si­gi­ta Ju­zai­tie­nė), ma­te­ma­ti­kos (mo­ky­to­ja Dai­va Vaš­kie­nė) vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų.