Linos RUIBIENĖS nuotr.

Vasarą keliauti po Lietuvą yra tikras gyvenimo nuotykis, pilnas įspūdžių ir netikėtų išbandymų. O ir keliavimo būdų yra pačių įvairiausių: traukiniu, dviračiu, motociklu, automobiliu, autobusu ar… pėsčiomis. Beje, pastarasis keliavimo būdas darosi vis populiaresnis, tad nenustebkite, jei pusiaukelėje sutiksite tik su kuprine ant pečių žingsniuojantį salantiškį Kazimierą Beniušį. Vaikinas išsikėlė sau tikslą – per savaitę iš gimtųjų Salantų per Plungę ir Rietavą nueiti iki Kauno, kur šiuo metu gyvena.

Iš Kretingos savivaldybės, Juodupėnų kaimo, kilęs 22 metų Kazimieras baigęs vidurinę įstojo į profesinę mokyklą Kaune, ten baigė informacinių technologijų specialybę. Šiuo metu Kaune dirba krupjė lošimo namuose ir atlieka tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 304-oje kuopoje Skuode.

Vaikinas pasakojo, kad tik pradėjęs karinę tarnybą ir išsiruošęs į pirmuosius žygius iškart suprato, kad ši veikla jam – vienas didžiausių malonumų. O keliavimas vienumoje patikrina ne tik fizinę ištvermę, bet ir psichologinę būseną. Žinoma, negalima nepaminėti ir to fakto, kad išsiruošus į žygį akys ir širdis prisipildo nuostabiausių Lietuvos gamtos vaizdų.

„Keliauti pėsčiomis pradėjau vos prieš metus. Iš pradžių rinkausi trumpus atstumus. Įveikęs 30–40 kilometrų atstumą pradėjau planuoti ilgesnes, 50–70 kilometrų ilgio keliones. O galiausiai susiplanavau 100 kilometrų žygį palei Nemuną. Ekspediciją pradėjau nuo Balbieriškio kaimo, esančio Kauno apskrityje, ir ėjau iki pat botaninio draustinio – Kadagių slėnio“, – pasakojo žygeivis.

Šiuo metu vaikinas atostogauja nuo karinės tarnybos, tad nusprendė turiningai išnaudoti laisvą laiką ir mesti sau naują iššūkį. Šį pirmadienį iš gimtųjų Salantų Kazimieras išsiruošė pėsčiomis į Kauną. 230 kilometrų atstumą ketina įveikti per savaitę laiko. Kad suspėtų, per dieną turi nueiti po 30–35 kilometrų.

Išgirdę apie šį žygį, vaikiną praėjusį antradienį pasivijome pusiaukelėje tarp Plungės ir Rietavo – saulės ir vėjo nugairintu veidu, su didele kuprine ant pečių. Joje, kaip papasakojo jaunuolis, tik patys būtiniausi daiktai: maža palapinė, kad užklupus lietui būtų kur pasislėpti, miegmaišis, atsarginiai rūbai, vandens ir maisto atsargos, telefonas, kamera ir elektroniniams įrenginiams pakrauti skirti įkrovikliai.

Kazimiero BENIUŠIO nuotr.

Kamera vaikino kuprinėje – ne šiaip sau. Su ja Kazimieras fiksuoja savo kelionės įspūdžius ir kuria turinį, kurį skelbia „Youtube“ kanale, pasakoja apie patirtus nuotykius, dalinasi žygiavimo patarimais ir kitomis įžvalgomis.

„Dieną keliauju, o atėjus vakarui tenka ieškoti tinkamos nakvynės vietos. Nakčiai stengiuosi įsikurti šiek tiek atokiau nuo pagrindinio kelio, toliau nuo žmonių akių, bet giliai į mišką taip pat nelendu. Jeigu lauke šilta ir nelyja, nenaudoju net palapinės. Buvau pasvarstęs ir apie galimybę įsiprašyti nakčiai pas žmones – vien dėl saugumo. Tik klausimas, kaip į mano tokį prašymą sureaguotų vietiniai gyventojai“, – kalbėjo Kazimieras.

Keliaudamas Kauno link, pavalgyti, pakrauti elektroninius įrenginius jis sustoja vietinėse parduotuvėse, degalinėse ar pakelės kavinėse. Jei tokių vietų aplinkui nebus, pagalbos teks kreiptis į žmones.

O ką apie tokį sau mestą iššūkį mano žygeivio artimieji? Pasak Kazimiero, tėvai nebuvo labai sužavėti, nerimauja, kad vaikinui kelyje kas nors neatsitiktų, bet žinodami jo užsispyrimą ir motyvaciją – susitaikė. Kazimieras pasakojo, kad kelionės metu stengiasi taupyti telefono bateriją, tad artimuosius įspėjo, kad ne kasdien galės paskambinti ar parašyti žinutę.

Vaikinas pasakojo, kad mėgsta ne tik keliauti, bet ir skaityti knygas. Vis dėlto pagrindiniu hobiu laiko turinio kūrimą savo „Youtube“ kanalui. Nors iš šios veiklos pajamų negauna, tačiau džiugina tiek pats procesas, tiek pamažu augantis sekėjų, stebinčių ir komentuojančių jo nuotykius, skaičius.

Įveikęs šį žygį Salantai–Kaunas, Kazimieras jau planuoja leistis į kitą nuotykį, o ateity pakeliauti ir po užsienio šalis. Palinkėkime jam gero kelio!