Pradėti sportuoti niekada nėra per vėlu – tai įrodė ir rietaviškis Pranas Kirklys, rugsėjo 8 dieną, sulaukęs 67-erių metų, startavęs Vilniuje vykusiame bėgimo maratone. Prie starto linijos rietaviškis stojo suplanavęs įveikti 10 kilometrų ilgio trasą ir, už nugaros palikęs būrį jaunesnių dalyvių, sėkmingai finišavo.

Vaikščiojant pritrūkdavo oro

P. Kirklys gimė Plungės rajone, Karklėnų kaime. Baigęs vidurinę mokyklą išsikėlė gyventi į Kulių miestelį ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją.

Įgijęs inžinieriaus-mechaniko specialybę, 1980 metais jaunas vyras atvyko gyventi į Rietavą, įsidarbino Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume dėstytoju. Vėliau teko dirbti ir eksploatacijos inžinieriumi ūkyje, direktoriaus pavaduotoju, dekanu.

Su žmona Irena užaugino tris nuostabius vaikus. Vyriausias sūnus Andrius su žmona Gitana gyvena Kaune, augina sūnų Marką ir dukrą Mantę. Sūnus Jonas gyvena Rietave, turi sūnų Kajų. O dukra Giedrė su vyru Tadu įsikūrė sostinėje, augina dukrą Ugnę.

„Žemaičio“ kalbintas P. Kirklys prisipažino, kad bėgioti, sulaukęs 67 metų, pradėjo visai atsitiktinai. Kaip dažnai nutinka, pabaigus profesinę karjerą atsirado daug laisvo laiko. Pirmus metus vyras ėmėsi aktyvios veiklos savo sodyboje. Vėliau pradėjo intensyviau vaikščioti su šuneliu, žingsniuodavo parko takais.

„Ir pats nustebau, kada nuėjęs pusę kilometro pritrūkdavo kvapo ir sunkiai grįždavau namo. Tada pradėjau vaikščioti ryte ir vakare, nežiūrint, koks oras už lango. Po truputį ėmiau didinti atstumus, kol be didelio vargo pradėjau įveikti ir 5-is kilometrus. Vėliau pradėjau lankyt Rietavo trečiojo amžiaus universitete vykstančias mankštas sporto salėje ir baseine. Sveikata ir fizinė forma ženkliai pagerėjo“, – pasakojo rietaviškis.

Dalyvauti varžybose įkvėpė sūnus

Prieš porą metų P. Kirklys nuvyko į Vilnių palaikyti sūnaus Andriaus, nusprendusio įveikti maratoną. Pamačius bėgikus ir Prano galvoje ėmė kirbėti mintis pradėti bėgioti. Sugrįžęs namo jau kitą rytą nupėdino į buvusios Žemaitijos kolegijos stadioną ir pasakė sau: „Jeigu jie nubėgo 41-ą kilometrą, galiu ir aš nubėgti bent vieną ratą.“

Nors ir labai sunkiai, rietaviškiui pavyko įveikti tuos 400 metrų. Nuo tada P. Kirklys ėmė bėgioti reguliariai. Palaipsniui vis didindavo atstumą, kol vieną dieną pasiekė 10-ies kilometrų ribą. Per tą laiką sūnus Jonas ir žentas Tadas Neringoje įveikė maratono trasą. Tada vaikų, o ypač sūnaus Andriaus, žento ir marčios paskatintas gegužės 31 dieną rietaviškis užsirašė į rugsėjo 8-ąją dieną vykstančias Vilniaus RIMI maratono varžybas.

„Buvo galima rinktis iš keturių rungčių: nubėgti 5, 10, 21-ą (pusmaratonį) ar 42 (maratoną) kilometrus. Aš pasirinkau 10-ies kilometrų atstumą. Tada prasidėjo intensyvios treniruotės. Apie tris mėnesius treniruodavausi tris kartus per savaitę. Viskas sekėsi labai puikiai, tik likus savaitei iki varžybų netikėtai apsirgau. Tada buvo liūdniausias momentas, maniau, kad svajonė ėmė ir sudužo į šipulius“, – prisiminė P. Kirklys.

Praėjus karščiavimui, nors ir nepilnai atsigavęs, bet kaip tikras kietas žemaitis vyras ryžosi startuoti. Į dešimties kilometrų bėgimo rungtį užsiregistravo 3 080 bėgikų. P. Kirklys trasą įveikė 1 663-ias, o savo amžiaus grupėje atbėgo – penktas!

Po finišo vyras sakė nuovargio nejautęs, o štai nuotaika buvo puiki, visi gerai nusiteikę. Rietaviškis pasakojo, kad dar ilgai žiūrėjo į po jo finišuojančius bėgikus ir pats negalėjo patikėti, kad pavyko aplenkti tiek daug gerokai jaunesnių dalyvių. Pasirodo, ne viską lemia metų skaičius, o tai, kaip tu juos nugyveni.

Ketina ir toliau sportuoti

P. Kirklys pasakojo, kad jam sportuoti teko tik vidurinėje mokykloje. Kaip ir visi jaunuoliai mėgėjiškai žaidė krepšinį bei futbolą. Teko ir bėgioti, dalyvauti rajoninėse varžybose. Bet ilgiausia distancija, kurią jaunomis dienomis buvo nubėgęs, siekė vos pusantro kilometro.

„Ketinu ir toliau sportuoti. Pirmiausia vien dėl sveikatos, nes išnyko sąnarių maudimas, nebežinau, ką reiškia įkyrus ir varginantis nugaros skausmas. Dabar galiu dirbt bet kokius darbus, ko anksčiau tikrai negalėjau. Ir dar vienas malonus pokytis mano gyvenime yra tas, jog nebežinau, ką reiškia aukštas kraujo spaudimas“, – pagerėjusia sveikata džiaugiasi vyriškis.

Rietaviškis patikino, kad Vilniaus RIMI maratone dalyvaus ir kitais metais. Gal sieks pagerint 10-ies kilometrų bėgimo laiką, gal susigundys pusmaratoniu, o gal bus tik žiūrovas. Laikas parodys. O sportuoti, anot P. Kirklio, Rietave sąlygos visiems puikios. Yra plaukimo baseinas, dvi sporto salės, parkas bėgiojimui, daug treniruoklių, diskgolfo aikštynas, lauko teniso ir krepšinio aikštelės. Svarbu tik, kad noro aktyviai leisti laiką netrūktų.

Laisvalaikiu P. Kirklys mėgsta keliauti. Pernai su automobiliu buvo nuvykęs į Austriją, užpernai – į Lenkiją, Zakopanę, o ir Latvija jau skersai išilgai išmaišyta. Vasarą patinka darbuotis sodyboje, žiemos metu – būti miške, ruošti malkas arba su slidėmis, vėjui švilpiant ausyse, skrieti nuo kalno. Todėl esant progai nepraleidžia progos nuvykti į Šilalės rajone esančią Aukštagirės trasą arba Latvijoje į Cesį.

„Turiu svajonę paslidinėt Alpių arba Tatrų kalnuose. Kol žmogus svajoji ir judi, tol ir gyveni“, – įsitikinęs pašnekovas.