
Plungės rajono pakraštyje, šalia Alsėdžių, atvykti žmones kviečia įdomi sodyba. „Lengvas pasaulis“ – taip savo namus, ūkį ir kūrybos erdvę vadina Inga Reifonė ir Marijus Eidietis. Du miestiečiai, nieko neišmanę apie žemės ūkį, gyvulininkystę ar statybas, čia ne tik rado save, bet ir įkūrė verslą. „Mūsų misija – padėti žmonėms susigaudyti, kaip gyventi sveikiau ir jaustis geriau“, – sako jie.
Naujam gyvenimui prikelta sodyba
Sodybą prieš ketverius metus Eivydų kaime Inga ir Marijus įsigijo seną, apleistą. Tačiau darbščiai porai tai nebuvo kliūtis – veikiau iššūkis. Marijus, pagal specialybę – gydytojas, išmoko medžio darbų ir kartu su Inga po truputį prikėlė šią vietą, pats pastatė naują namą.
Inga irgi dirbo medike, be to, turi verslo administravimo diplomą. Pasak jos, „išeiti gyventi į gamtą“ buvo jų abiejų mintis, kilusi kovido pandemijos metu.
„Gyvendami Klaipėdoje turėjome sveikos gyvensenos klubą, dirbome farmacijos srityje. Pandemijos laikotarpiu, kai buvo uždrausta dirbti su žmonėmis, pagyvenom pas bičiulį kaime ir ėmėm svajoti apie savo sodybą poilsiui. Ieškojom įvairiose Lietuvos vietose. Pamatę skelbimą apie šią sodybą, atvykom ir iškart patiko ta liepų alėja, sužavėjo kyšantys seni stogai. Bet kad taip pasikeis gyvenimas – net nesvajojom, neplanavom. Juk buvom abu iki kaulų smegenų miestiečiai, lakstėm po pasaulį, aš su aukštakulniais, Marijus – su kostiumu… Kad gyvensim kaime, dar su gyvuliukais… tai kažkas neįtikėtino, vadinu tai Dievo vedimu“, – pasakoja Inga.
Pirmus metus naujakuriai užsiėmė tik valymo darbais, pasikviesdavo į talką ir draugus – darbo užteko visiems. Ką dabar matome sodyboje yra nenuilstamo dvejų metų darbo rezultatas: pasodinta jau 2 tūkst. medelių, padarytas alpinariumas, daugybė gėlynų, daržas, vaistažolių laukeliai, aptvaras poniui, ožkytėms.
Ko gero, tai ne pabaiga, nes darbštuoliai tiki pulsuojančia sodybos dvasia, kuri juos veda ir padeda. Sakosi esą atviri visiems gyvenimo iššūkiams, juos priima su dėkingumu. Ir juokiasi, kad jų pasvajojimai prie kavos rytais beveik visada išsipildo.
Jiedu su pagarba renka medžiagą apie buvusius sodybos šeimininkus – kalbasi su kaimynais, ieško istorijų, nori, kad ši istorija bėgant metams nenunyktų.
Darbas neša atsipalaidavimą
Darbo sodyboje daugybė, o abiem norisi, kad aplink viskas švytėtų, todėl vakarais pavargę, kaip juokiasi Inga, tiesiog „lūžta“. O Marijus čia pat priduria, kad tas nuovargis yra tik fizinis, bet emociškai abu yra amžinose atostogose.
Pora jau seniai domisi sveikatingumu – nuo natūralių organizmo procesų iki emocinės pusiausvyros. Patirtis ir žinios, sukauptos dirbant medicinos ir farmacijos srityse, natūraliai perėjo į naują gyvenimo etapą.

„Viskas, kas auga čia, yra tikrai ekologiška, netręšiama daug metų, – sako Marijus. – Greta esančiame miške poniabūdę atradom, vadinamuosius žemės taukus, žemuogių kalnelį, dviese pasodinom tris sodus: obelų, kaulavaisių ir mišrų. Turim 100-o medžių parką pradėję sodinti, į jį veda Minčių takelis. Ant didžiojo kalno sugalvojom pasodinti 667 eglaites, ten bus Minčių ratynė, kitam lauke kuriame Saulės sodą, yra ir Sapnų alėja.“
Inga jam antrina: „Turime mokytis, ne viskas pavyksta. Visko būna, nepasiseka, bet mes nenuleidžiam rankų. Pradėjom sodinti nuo tulpmedžio, skroblo, gudobelės. Gaunam kokių įdomesnių medžių dovanai. Malonu, kad žmonės domisi, klausia, padeda, dėkoja, kad esam.“
Atvykę čia gyventi jiedu neturėjo jokios patirties nei žemės ūkyje, nei gyvulininkystėje. Marijus kadaise bijojo arklių, tačiau dabar su poniu Jogiu – geriausi draugai. Sodyboje laksto ir du itin draugiški borderkoliai, kurie atidžiai stebi ką tik čia apgyvendintas keturias nykštukines ožkytes. Su visais puikiai sutaria katinas Albis. Atvykstantieji čia būna sužavėti, mat gyvūnai juos pasitinka be jokios baimės.
Verslas, kurio esmė – artumas
Mokymus internetu vedantis sveiko gyvenimo konsultantas Marijus – ir vyndarys. Tuo užsiima nuoširdžiai: ne dėl pelno, o dėl skonio, dėl istorijos. Vynas čia – kaip išraiška to, kuo gyvena. Inga nuolat sodina vis ką nors naujo, vis kas nors žydi, auga, plečiasi. Ši vieta po truputį tampa poilsio, kūrybos ir susitikimų erdve.
Sutuoktiniai svajoja, kaip Minčių ratynėj padarys takelį į Išminties namelį, kuriame norinčiųjų rasti atsakymus į gyvenimo klausimus lauks jųdviejų surinktos 20 tūkst. knygų. Ir tikrai juos ras, – tiki daug skaitanti pora.

Aktyviai internete besidalinantys įdomiais vaizdeliais ir nuotraukomis iš sodybos gyvenimo, „Lengvo pasaulio“ šeimininkai ruošiasi rugpjūčio 9 dieną pas juos vyksiančiam „Lila“ festivaliui. Tai bus pirmas jų organizuojamas didesnis renginys, kuriame koncertuos ir I. Reifonės dukra – talentinga dainininkė, Telšių Žemaitės dramos teatro aktorė Indrė Jucytė.
„Šią sodybą kuriame su tikslu – kad žmonės galėtų atvažiuoti individualiai ar grupėmis ir patirt tą gėrį, kuris mus supa. Turim ką parodyti, ką papasakoti: nuo meditacijos, garso terapijos iki hidroliatų, žolelių, vyno degustacijų ir t.t.“ – sako Marijus. Ateity gydytojas svajoja ir apie kokį akupunktūros kabinetuką, nes šiuo metu ir vėl mokosi – universitete studijuoja akupunktūrą.
„Abu esam dvyniai, nenuoramos, mums vis reikia kažko, televizoriaus visai nebežiūrim, gyvenam gamtos ritmu ir tai – tikra atgaiva sielai. Žinoma, nervina, kai pamatau miške šiukšlių, numestų vienkartinių kavos puodelių. Man sunku suprasti, kaip taip galima, juk ką darome gamtai, grįš mums bumerangu, kirs per sveikatą. Turim svajonę ir vaikams edukacijas vesti apie gamtą, gal supras ir nedarys žalos jai paaugę. Daug dar planų ir svajonių turim, visų neišpasakosi“, – šypsosi moteris.
Parašykite komentarą