Veinā deinbā pas mūsa i studėjė plauktėnā iplaukė poikiuoji dainūm kūriejė, menėninkė, dainėninkė Austieja. Ne ba rēkala tievelē parinka anā tuoki poiki lietoviu mituoluogėnės deivės varda. Kāp pati Austieja sakė, pri tuos jos meilės Žemaitėjē ė žemaitiu kalbā dėdėlē prisėdiejė aukliejėms šeimuo.
„Kūrības srauts pas monės īr žiaurē dėdėlis, rēk tik spietė rastė laika ė vėita iomžintė ton kūrība“, – sakė poikiūm dainūm kūriejė.
Nesvietėška populiaroma sosėlaukoses dainas „Auksa žovis“ ė „Žiaurē graži žėima“ mus‘t žėna kuožnos savi gerbōs žemaitis. Vo Austieja, nepasėdavosi kritikā, dabā sau keliaun po dėdėliausės scenas ė vert mumis ano dėdžioutėis.
Bovosi plungėškė tor svajuonė kumet nuorintās so vėso šeimīno če sogrīžtė gīventė. Tuo anā mes nu dūšės ė linkam!

Parašykite komentarą