Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė pasauliui įdomias žinias. 2023 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos BVP (bendrųjų nacionalinių pajamų) vienam gyventojui rodiklis siekė 84 proc. ES vidurkio. Mūsų šalyje šis rodiklis turi tendenciją ir toliau augti – yra tikimybė, kad 2027 metais pasieks 90 proc. ES vidurkio. BVP yra lemiamas sprendžiant, ar valstybė yra donorė (t. y. įmokanti į ES biudžetą daugiau, nei gaunanti), ar gaunanti paramą.

Lietuva 2023 metais iš ES biudžeto gavo 2,279 mlrd. eurų, o įmokėjo 668 mln. eurų. Jeigu 2027 m. mūsų šalies BVP vienam žmogui viršys 90 procentų ES vidurkio, ji 2028 m. taps šalimi donore. Tada kasmet Lietuvai gali tekti į ES biudžetą įmokėti 1 mlrd. eurų daugiau nei atgaus.

O gal tada vyriausybė turi vykdyti tokią politiką, kad ekonomika taip nebeaugtų ir mūsų BVP neviršytų 90 proc. ES vidurkio? Ne, ekonomikos augimas rodo jos stabilumą, kuris pritraukia investuotojus, o tai ypač svarbi ūkio dalis.

Tikiu, kad mūsų politikai mato šią situaciją, tačiau neturi drąsos pasakyti akivaizdžios tiesos. O tiesa kaip toj pasakoj apie nematomus karaliaus drabužius, kai tik mažas vaikas miniai sušuko „karalius nuogas“ ir visiems atvėrė tiesą.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis gerėja mūsų BVP rodiklis, yra ta, kad Lietuvoje nuolat mažėja gyventojų – per metus miršta keliolika tūkstančių žmonių daugiau nei gimsta. Todėl ir matome paradoksą – mažėjant žmonių gerovės indeksas auga.

Lietuva pagal šį rodiklį jau pralenkė ne tik savo kaimynus Latviją, Estiją ir Lenkiją, bet ir Graikiją, Portugaliją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją, Kroatiją, Bulgariją. Be to, esame vieni pirmaujančių Europoje ir pagal laimės indeksus, ir pagal konkurencingumo reitingus.

Gyventojų mažėjimo procesas įgavo tam tikrą greitį ir jį sustabdyti yra sudėtinga ir sunku. 2024 m. Lietuvoje mirė 37,4 tūkst. žmonių, o gimė tik 18,7 tūkst. kūdikių ir tai yra 2 tūkst. mažiau nei 2023 metais. Tą nurodo Valstybės duomenų agentūra (VDA).

Lietuvos ateities vizijų projekte apytikriai paskaičiuota, kad 2050-aisiais mūsų šalyje bus 2,2 mln. gyventojų. Tada dviem darbingo amžiaus žmonėms teks išlaikyti vieną pensininką. Iššūkių kels ir imigracija, dėl kurios Lietuvoje lietuvių tautybės žmonių bus mažiau nei 2 milijonai.

Taigi, iškyla klausimas, ką daryti, kad sena lietuvių tauta su ypač vertinga archajiška kalba neištirptų pasaulio globalizacijoje? 2023 m. gimstamumo rodiklis buvo žemiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį – 1,18. Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka tik vos daugiau nei vienas vaikas, o kad tauta išliktų, šis rodiklis turėtų siekti bent 2,1. Kol kas Lietuvos vyriausybei tai atidėliotinas reikalas. Ir bus kaip toj dainoj: „Vėlai susiprasi, jau laiko nerasi, bus užvertos durys“.

Žemaitija – Samogitia – atspariausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis, pirmą kartą dokumentuose ir žemėlapyje pažymėta 1219 metais. O Plungės rajonas kartu su Rietavo savivaldybe yra pats žemaitiškiausias, nes tik jis vienas iš visų pusių apsuptas grynai žemaitiškų rajonų. Kitaip sakant – Žemaitijos širdis. Patarčiau Plungės ir Rietavo valdžiai atmesti principą „apsimoka – neapsimoka“, surasti idėjų ir resursų, kaip stabdyti tautos senėjimą ir nykimą, remti jaunas šeimas skatinant gimstamumą.

Tegu mūsų rajonas būna Lietuvos lyderiu šiame šventame reikale ir pavyzdžiu visai Lietuvai.

Kad atsirastų ugnis, kažkas pirmas turi įskelti kibirkštį!

Algirdas NARMONTAS

Plateliai