Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Į redakciją paskambinęs plateliškis Silvestras Baumila pasakojo perskaitęs straipsnį apie Platelių apylinkėse, Montvidinės miške, neseniai atliktus archeologinius kasinėjimus ir nuo tada jam ramybės neduoda vienas klausimas. Skaitytojas teiravosi, kodėl net keli šimtai radinių, surastų kasinėjimų metu, laisva ranka išvežti ir žadami eksponuoti Kretingos muziejuje, kuris tiek su tyrinėjimų vieta, tiek su čia įvykusiais istoriniais įvykiais neturi nieko bendro.

Plateliuose gyvenantis S. Baumila dėstė, kad šie Montvidinėje vykę tyrimai – ne pirmieji, kurių metu rasti archeologiniai reliktai iškeliavo į kituose rajonuose veikiančius muziejus. Vyras retoriškai klausė, kodėl Plungės rajonas negali įkurti nuolatinės ekspozicijos, kurioje būtų galima pamatyti tokius ir panašius svarbius istorinius radinius.

„Kai perskaičiau straipsnį apie kasinėjimus Montvidinėje, nutariau paskambinti jums ir papasakoti plačiau apie šios vietos istoriją. Ar žinote, kur buvo palaidoti trijų čia sušaudytų partizanų palaikai? Jų kaulus iš bunkerio aš pats savo rankomis surinkau 1991 metais ir perdaviau prokuratūrai. Jie buvo palaidoti Platelių kapinėse, bendrame kape kartu su dar dviejų partizanų palaikais, rastais miestelyje vienam žmogui nusprendus pasistatyti namą“, – dėstė plateliškis.

Pasak jo, bėda ta, kad prie šio kapo pastatytame paminkle nurodyta, jog minėtų trijų partizanų palaikai rasti ne Montvidinėje, o kitoje Platelių apylinkių vietoje. S. Baumila sakė apie tai informavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Šis esą pripažino klaidą ir pažadėjo ją ištaisyti.

Skaitytojas papasakojo, kad 1991-aisiais, kai Montvidinėje rado palaikus, bunkeryje šalia jų aptikto ir granatos sprogdiklį. Plateliškis spėja, kad 1950-ųjų gruodį, kai saugumiečiai apsupo čia besislėpusius Auklėtinio būrio partizanus, teritorija galėjo būti užminuota, tad ją visų pirma turėtų ištyrinėti išminuotojai.

Apie čia tykantį pavojų esą perspėjo ir S. Baumilos rastas medyje išraižytas įspėjimas NELIESK. Vyro įsitikinimu, kol teritorija neišžvalgyta specialistų, bet kokia veikla čia yra pavojinga. „O dabar suvažiavo su kastuvėliais, su vaikais. Man kraupu žiūrėti“, – piktinosi mūsų skaitytojas.

Plateliškio nuomone, kad Plungės rajone visas dėmesys yra sutelktas tik į Žemaičių dailės muziejų, kuris reprezentuoja kunigaikščių Oginskių paveldą ir kraštiečių kūrybą, o vietos laisvės kovotojų istorijai pristatyti tarsi ir nebeliko.

S. Baumilos iškelta tema „Labas, Plunge“ kalbėjosi su archeologinius kasinėjimus Montvidinės miške organizavusiu Aurimu Rapaliu, užsiimančiu laisvės kovų istorijos sklaida.

„Dar 2019 metais atlikome archeologinius žvalgymus šiame miške ir aptikome įvairių radinių, jie buvo perduoti Kretingos muziejui. Šįkart ką radome taip pat pasiūliau perduoti Kretingos muziejui, kad nebūtų išbarstyta po skirtingas vietas. Be to, Plungėje net nėra tokios vietos, kur būtų galima juos eksponuoti“, – kalbėjo A. Rapalis.

Anot jo, net Telšių „Alkos“ muziejuje yra eksponuojama labai primityvi partizanų istoriją pristatanti ekspozicija, nors ir atnaujinta. O jo įkurtoje „Partizanų troboje“ Salantų miesto centre radinių esą galima išvysti gerokai daugiau, kartu organizuojami edukaciniai užsiėmimai, lankytojams pristatoma Žemaičių apygardos Kardo rinktinės miško brolių istorija.

Pašnekovas nurodė, kad pagal dabar galiojančią tvarką panašių tyrimų metu surastus radinius archeologai turi perduoti muziejui, kuris turi archeologijos skyrių. Dar viena svarbi detalė, anot A. Rapalio, ta, kad Platelių būrio partizanai priklausė Žemaičių apygardos Kardo rinktinei, kuri veikė Kretingos apskrityje. Tad sprendimas perduoti radinius Kretingos muziejui nėra nepagrįstas.

A. Rapalis pasakojo, kad visus radinius, surastus Montvidinės miške, specialistams reikia ne tik nuodugniai ištyrinėti, nufotografuoti, bet ir aprašyti, įforminti. Šis procesas gali užtrukti net ir pusmetį, o tada bus sprendžiama, kur šie eksponatai „nusės“.

„Kaip bebūtų apmaudu, Plungėje visas dėmesys yra sutelktas tik į kunigaikščius Oginskius, o ne į laisvės kovų istoriją, jos išsaugojimą ir paprastų žmonių gyvenimus“, – dėstė A. Rapalis.

Jo išsakytą poziciją patvirtino ir Montvidinės miške archeologiniuose kasinėjimuose dalyvavusi archeologė Arijana Kotova. Pasak jos, būtent archeologai nusprendžia, kam tokių tyrimų metu rasti eksponatai bus perduoti.

Archeologė akcentavo, kad sprendžiant šį klausimą visada atsižvelgiama į tai, ar ta teritorija jau buvo tyrinėta ir kur saugomi anksčiau toje vietoje rasti reliktai. Siekiama, kad viskas būtų sukaupta vienoje vietoje, toks sprendimas veikiausiai bus priimtas ir šiuo atveju.

A. Kotova pridūrė, kad archeologai negali radinių patikėti bet kuriam muziejui. Jis turi turėti archeologinę ekspoziciją ir leidimą saugoti tokiu radinius. O Plungės rajone tokios įstaigos, pasak archeologės, deja, nėra.