Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Plungėje veikiantys pusiaukelės namai praėjusį penktadienį paminėjo savo pirmąjį gimtadienį. Plungiškiai tikriausiai prisimena, kad pusiaukelės namai čia pasitikti su dideliu visuomenės nepasitenkinimu dėl to, kad Lietuvos kalėjimų departamentas ir vietos valdžia ilgą laiką slėpė planus tokią įstaigą atidaryti mūsų mieste. Bet nuo tada apie šios įstaigos veiklą beveik nieko nebegirdėjome – praėjusių metų gruodžio 6 d. ji atvėrė savo duris ir tapo antraisiais namais 16 vyrų, atliekančių įkalinimo bausmę už padarytus įvairius nusikaltimus.

Svečiuose – teisingumo viceministras
Į vienerių metų gimtadienio šventę susirinkusius pusiaukelės namų gyventojus ir personalą, taip pat gausų būrį svečių ir partnerių pirmasis pasveikino teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.

Jis kalbėjo, kad tokios įstaigos kaip ši yra labai svarbios teisingumo sistemai. „Tikiuosi, šie metai parodė, kad jūsų suteiktas pasitikėjimo kreditas nebuvo iššvaistytas“, – Plungės bendruomenei dėkojo viceministras. Atskirą ačiū tarė pareigūnams ir kitiems šių namų darbuotojams, taip pat savanoriams, kurie aukoja savo laiką neatlygintinai, kad šių namų gyventojai greičiau grįžtų į visuomenę ir iš naujo nebenusikalstų.

Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius prisiminė, kad šie namai Plungėje nebuvo pasitikti išskėstomis rankomis, tačiau per metus parodė labai gerus rezultatus. „Turėjom ir iššūkių, ir labai gerų pavyzdžių, bet tai tik pradžia, tik pirmi metai, – sakė svečias. – Džiaugiuosi, kad galėjome suteikti galimybę jūsų miesto gyventojams, praeity padariusiems klaidų, ištaisyti tas klaidas ir grįžti į bendruomenę, į šeimas.“

Plungės pusiaukelės namai priklauso Šiaulių kalėjimui, tad svečiuose sulaukta ir Šiaulių kalėjimo vadovo Pauliaus Blažuko. Jis akcentavo, kad į Plungę gali vykti ne problemų išklausyti, bet pasidžiaugti tvarkingai veikiančiais ir jaukiais pusiaukelės namais. Pasak jo, pokytis geriausiai matosi žiūrint į tuos žmones, kurie išeina iš šių namų į laisvę ir nebegrįžta atgal. „Per tuos metus parodėm, kad galim būti ir esam ne kalėjimas, o bendruomenės dalis“, – sakė svečias.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Dirba, lanko šeimas, savanoriauja
Socialinė darbuotoja Auksė Rubelienė ir vyriausioji specialistė Oksana Bertašė susirinkusiesiems papasakojo, kad jų tikslas – padėti nuteistiesiems palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje. Bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji turi galimybę reguliariai 48-ioms valandoms grįžti namo pas artimuosius. Be to, jie privalo dirbti ir visiškai save išsilaikyti. Vedami socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo mokymai, teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, nuteistieji lanko anoniminių alkoholikų grupes.

Ši Plungėje veikianti įkalinimo įstaiga per metus tapo antraisiais namais 16-ai nuteistųjų, iš kurių 3-ims buvo skirtas lygtinis paleidimas į laisvę, o vienas grąžintas į įkalinimo įstaigą. Šiuo metu čia gyvena 12 nuteistųjų. Visi jie dirba. Susirasti darbą skiriama mėnuo, tačiau, kaip sakė socialinė darbuotoja, paprastai visi įsidarbina per pirmąją savaitę. Artėjant asmens paleidimo terminui bendraujama su Savivaldybe dėl socialinės pagalbos, kuri bus reikalinga tam asmeniui išėjus į laisvę.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Specialistės pasidžiaugė, kad kartu su nuteistaisiais per metus įgyvendino kelias socialines akcijas. Itin džiaugiamasi užsimezgusia draugyste su „Plungės priglaustukais“, kur nuteistieji skuba kone kas savaitę: padeda prižiūrėti gyvūnus ir aplinką, reikalui esant prisimena savo meistrystės įgūdžius.

Socialinės darbuotojos A. Rubelienės teigimu, per metus rastas nemažas būrys socialinių partnerių geriausiai įrodo, kad įstaiga eina teisingu keliu.

„Mes turim mokėti priimti juos“
Gimtadienio šventėje dalyvavęs meras Audrius Klišonis taip pat prisiminė, kad Plungės pusiaukelės namų „gimdymas“ nebuvo lengvas. „Tokios įstaigos mūsų mieste niekada nebuvo, todėl natūralu, kad kilo vienokių ar kitokių minčių. Būta daug susitikimų su Kalėjimų tarnyba, vykau pas kolegas į Tauragę pažiūrėti, kaip tokios įstaigos veikia. Juk nuteistųjų negalima nurašyti dėl padaryto nusikaltimo ir išmesti į šiukšlių dėžę. Jie turi grįžti į bendruomenę. O mes turim mokėti priimti juos“, – kalbėjo meras. Ir pasidžiaugė, kad iš darbdavių, įdarbinusių pusiaukelės namų gyventojus, girdintis tik pačius geriausius atsiliepimus.

Kad šios įstaigos gyventojai per praėjusius metus neįsivėlė nė į vieną incidentą ir kad policija nė sykio nebuvo iškviesta į šiuos namus, patvirtino ir Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vedėja Loreta Tamaliūnaitė.

O Narvaišių bendruomenės pirmininkė Vilija papasakojo apie netikėtai užsimezgusią pažintį su šių namų gyventojais. Vienas jų šiemet prieš Velykas iškepė ir bendruomenei padovanojo tortą. Bendruomenės pirmininkė sakė išdalinusi jį sunkiai besiverčiantiems ir vienišiems Narvaišių kaimo žmonėms, paragavusi ir pati ir galinti paliudyti, kad tortas – nuostabaus skonio. Moteris prašė perduoti tam žmogui dovaną – kambarinę gėlę, kur, pasak narvaišiškės, tokio nagingo žmogaus rankose augs ir klestės.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

„Tikiuosi, kad švenčiant antrąjį gimtadienį manęs čia nebus“
Savo patirtimi gyvenant Plungės pusiaukelės namuose pasidalino ir du jų gyventojai. Vienas sakė galintis palyginti dvi tokias įstaigas – Pravieniškių ir Plungės. „Galiu pasakyti, kad Plungės pusiaukelės namai yra super. Socialiniai darbuotojai priėmė šiltai, draugiškai, leido dirbti. Jie mus laiko žmonėmis, nežiūrint į tai, iš kur mes esam atvykę“, – kalbėjo jis.

Kitas vyras pasakojo bausmę pradėjęs 2022 metais, dvejus metus išbuvęs Pravieniškių pusiau atviro tipo pataisos namuose buvo perkeltas į Plungę. Vyras sakė esantis visiškai aklas, tačiau ši negalia jam nekliudė pritapti Plungėje. Čia per porą mėnesių susirado darbą, dirba ir stengiasi prisidėti prie dukros išlaikymo.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

„Kaip neregys, galiu įvertinti jūsų miesto infrastruktūrą. Pagyrimas merui – jūsų šaligatviai super geri, su taktilinėm juostom. Einu ir nesuprantu – jaučiuosi kaip kokiam Vilniaus naujam rajone“, – sakė vyras.

Pasidžiaugė ir tuo, kad tik atvykus, socialinės darbuotojos jam aprodė, kur parduotuvės, kur medicinos įstaigos. Tad dabar visur nueinantis pats. „Visi stengiasi mums padėti, kol patys rodome motyvaciją. Pusiaukelės namams linkiu gero pirmojo gimtadienio ir tikiuosi, kad švenčiant antrąjį manęs čia nebus – nebent atvyksiu kaip svečias.“