Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­mai pa­nai­ki­no Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to (AAD) skir­tą 430 eu­rų bau­dą me­džio­to­jų klu­bo va­do­vui P. P., ku­riam bu­vo ink­ri­mi­nuo­ta ne­va ne­vyk­dy­ta pa­rei­ga ati­da­ry­ti au­to­mo­bi­lį tik­ri­ni­mui.
Teis­mas nu­sta­tė – vy­ras tuo me­tu ne­bu­vo au­to­mo­bi­lio val­dy­to­jas, to­dėl bau­da pa­skir­ta ne­pag­rįs­tai.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Konf­lik­tas rei­do me­tu

2024 me­tų gruo­džio 3-ią­ją ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai su­ren­gė rei­dą Plun­gės ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­se. Va­žiuo­da­mi pro me­džio­to­jų bū­re­lio nau­do­ja­mą lu­pyk­lą pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo tris au­to­mo­bi­lius ir už­su­ko tik­rin­ti, ar vyks­ta tei­sė­ta me­džiok­lės veik­la.

Vi­du­je jie ra­do du me­džio­to­jus, do­ro­jan­čius el­nią, ir P. P., ku­ris žvė­ries ne­tvar­kė – ran­ko­je lai­kė puo­de­lį ka­vos. Me­džiok­lės la­pas bu­vo pa­teik­tas, pa­žei­di­mų ne­ras­ta.

Ta­čiau pa­rei­gū­nai nu­spren­dė pa­tik­rin­ti ša­lia sto­vin­čius au­to­mo­bi­lius. Du me­džio­to­jai juos ati­da­rė. Konf­lik­tas ki­lo, kai AAD pa­rei­gū­nas pa­rei­ka­la­vo P. P. ati­da­ry­ti „Mer­ce­des-Benz“. Vy­ras paaiš­ki­no, kad au­to­mo­bi­lis ne jo, kad ne­tu­ri rak­tų, kad au­to­mo­bi­lis neuž­ra­kin­tas, to­dėl jei pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę – ga­li jį at­si­da­ry­ti pa­tys.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai iš­kvie­tė po­li­ci­ją, au­to­mo­bi­lį ati­da­rė ir ap­žiū­rė­jo, nie­ko drau­džia­mo ne­ra­do. Vis dėl­to nu­ta­rė P. P. baus­ti už „tei­sė­tų rei­ka­la­vi­mų ne­vyk­dy­mą“.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ne­ty­rė es­mi­nių ap­lin­ky­bių

Teis­mas įver­ti­no vaiz­do įra­šus, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus ir do­ku­men­tus ir nu­sta­tė, kad au­to­mo­bi­lio val­dy­to­jas pa­žei­di­mo me­tu bu­vo ne P. P., bet jo bu­vu­si žmo­na D. P. Ma­ši­na pri­klau­so įmo­nei, ta­čiau tuo me­tu ji bu­vo iš­nuo­mo­ta ki­tam as­me­niui.

P. P. at­vy­ko į lu­pyk­lą ki­tu au­to­mo­bi­liu, jį at­ve­žė liu­dy­to­jas. Pa­rei­gū­nai ne­siaiš­ki­no, kas rea­liai nau­do­jo au­to­mo­bi­lį ir kas tu­ri rak­tus. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tik me­cha­niš­kai rė­mė­si re­gist­rų duo­me­ni­mis ir „sa­vo nuo­jau­ta“, o ne ob­jek­ty­viais fak­tais.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad P. P. ne­bu­vo su­bjek­tas, ku­ris tu­rė­jo pa­rei­gą ati­da­ry­ti au­to­mo­bi­lį, to­dėl ne­bu­vo ir jo­kio ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo.

Pa­rei­gū­nų rei­ka­la­vi­mas – ne­pag­rįs­tas

Teis­mas pri­mi­nė, kad at­sa­ko­my­bė pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 505 straips­nį tai­ko­ma tik ta­da, kai žmo­gus at­si­sa­ko vyk­dy­ti tei­sė­tą rei­ka­la­vi­mą. O tei­sė­tas jis yra tik ta­da, kai pa­rei­gū­nai rei­ka­la­vi­mą „me­ta“ as­me­niui, ku­ris pri­va­lo jį vyk­dy­ti.

Šiuo at­ve­ju taip ne­bu­vo, to­dėl ir pa­ti bau­da ne­pag­rįs­ta. Ka­dan­gi by­la nu­trauk­ta, teis­mas nu­ro­dė vals­ty­bei at­ly­gin­ti P. P. 900 eu­rų už ad­vo­ka­to pa­slau­gas.

Teis­mas priė­jo iš­va­dą, kad ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai rei­do me­tu ne­su­rin­ko pa­kan­ka­mai duo­me­nų, jog bū­tent P. P. bu­vo tas as­muo, ku­ris tu­rė­jo ati­da­ry­ti au­to­mo­bi­lio du­re­les. To­dėl jam ink­ri­mi­nuo­to nu­si­žen­gi­mo su­dė­tis neį­ro­dy­ta.

Nu­ta­ri­mas pa­nai­kin­tas, o ad­mi­nist­ra­ci­nė tei­se­na nu­trauk­ta.