Sauliaus Narkaus nuotr.

Apie miesto ar krašto istoriją byloja ne tik dideli garsių kunigaikščių, grafų ar karalių pastatyti rūmai. Ateities kartoms istorija kuriama ir šiomis dienomis. Turbūt geriausiai tai parodo kiekviename krašte atsirandantys mažosios architektūros objektai. Pastarąjį dešimtmetį ne vienas jų atsirado ir Plungėje.

Pats naujausias objektas – tik praėjusiais metais fontane priešais Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią pastatyta Šv. Jono Krikštytojo skulptūra. Po titulinių Šv. Jono Krikštytojo atlaidų skulptūrą pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir Plungės dekanato kunigai.

Plungės rajono savivaldybei paskelbus konkursą fontano skulptūriniam akcentui sukurti sulaukta dešimties pasiūlymų. Laimėtoju tapo skulptorius Mindaugas Junčys.
Skulptūroje vaizduojamas atsiskyrėlis Jonas Krikštytojas – klajoklis, stovintis ant akmens. Jo laikysenoje susilieja nuovargis ir orumas, tylus liudijimas ir vidinė jėga. Rankose jis laiko nendrinį kryžių ir avinėlį, tiesiogiai atliepiančius Evangelijos pagal Joną žodžius: „Štai Dievo Avinėlis.“ Tai – stiprus simbolinis gestas, kviečiantis sustoti, susimąstyti ir ieškoti dvasinio kelio.

Šv. Jonas Krikštytojas atsigręžęs veidu į aikštę ir bažnyčią, nugara atsisukęs į pastatus. Taip sukuriamas simbolinis ryšys tarp tikėjimo ir kasdienybės, tarp sakralumo ir pasaulietiško miesto gyvenimo. Ši laikysena įprasmina Joną kaip pranašą – tą, kuris rodo kelią ir kviečia ieškoti gilesnės prasmės.

2023-iaisiais Plungės dvaro parke, šalia žaliojo tiltelio, buvo atidengtas paminklas, skirtas 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam Ministrui Pirmininkui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui, Plungės garbės piliečiui dr. Bronislovui Lubiui (1938–2011). Paminklo autorius – skulptorius Martynas Gaubas.

Plungės kultūros centro vyresniųjų liaudies šokių ansamblis „Suvartukas“ – seniausiai veikiantis kolektyvas ne tik Plungės mieste, bet ir Žemaitijos regione. Pirmųjų kūrybinio darbo žingsnių tenka ieškoti net 1947 m. Kolektyvo įkūrėja, ilgametė meno vadovė – Danutė Radvilavičienė. 1967 m. ansambliui suteiktas „Suvartuko“ vardas. Nuo pirmųjų darbo metų jis nuėjo ilgą kelią, išaugo į vieną geriausių šalies kolektyvų.

Sauliaus Narkaus nuotr.

2020 metais „Suvartuko“ meno vadovės Ilonos Baltikauskaitės iniciatyva Plungės Senamiesčio aikštėje atsirado bronzinės klumpės, skirtos „vėsīms šuokontīms i mīlontīms tautini šuoki“ (autorius – M. Gaubas). Ant vienos jų pavaizduota šokančių šokėjų pora – „Suvartuko“ ženklas. Tautinė juosta simbolizuoja Lietuvos kelią, savastį ir tautiškumą. Ant kitos puikuojasi Plungės herbas. Palietę ženklą visada grįšite į Plungę… Užrašas „Plungė eina, Plungė eina su daina, „Suvartukas“, „Suvartukas“ – tai jėga!“ – šokėjų skanduotė, kuri lydi visur ir visada. Ant kairės klumpės esantys 95 Perkūno ąžuolo lapeliai simbolizuoja „Suvartuko“ šokėjus absolventus. Kiekvienas šokėjas nuo 2000 m. (vaikų ir jaunimo liaudies šokių studijos įkūrimo metų) iki 2020 m. „turi“ savo lapelį, dešinėje klumpėje – „Suvartuko“ vadovės, studijos įkūrėjos, asociacijos „Šokantys plungiškiai“ direktorės I. Baltikauskaitės pėdos įspaudas.

„Tėi na šuoktė, na avietė, tik zabuovā pasidietė“ – šie žemaitiški žodžiai iš choreografės ir ilgametės ansamblio vadovės D. Radvilavičienės sukurto šokio su klumpėmis „Kauškutis“.

2018 metais Plungės parke, greta Mykolo Oginskio rūmų, pastatytas paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Monumento vieta simboliškai įprasmina šių dviejų asmenybių ryšį. Būtent kunigaikštis M. Oginskis buvo pagrindinis M. K. Čiurlionio mokslų Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo karališkajame institute rėmėjas. O ir pati Plungė kūrėjo gyvenime žymi datas, kurios turėjo ypatingą reikšmę tolesniam menininko gyvenimui. Paminklo autorė – skulptorė Dalia Matulaitė.

Marmurinis paminklas sveria apie 12 tonų. Dar dvi tonas sveria įspūdinga karūna, puošianti karalių galvas, kurios sukurtos remiantis vienu garsiausių M. K. Čiurlionio paveikslų „Karalių pasaka“.
Skulptūra sukonstruota taip, kad iš viršaus, apšviestas prie ištakų, veržiasi vanduo ir teka per plokštę virpėdamas, čiurlendamas, šokčiodamas per kaskadėles ant paminklo paviršiaus.