Rimanto GENTVILO archyvo nuotr.Valius kartu su broliu dvyniu Jonu vidurinę mokyklą baigė Plungėje. Po mokslų Klaipėdoje sugrįžo į gimtąją Plungę ir tapo tuomečių Kultūros namų režisieriumi. Pirmasis jo pastatytas kūrinys buvo Sofijos Kymantaitės- Čiurlionienės „Pinigėliai“. Spektaklyje vaidino daugeliui vyresniosios kartos pažįstamų plungiškių: Lina Šaltupytė-Žeimienė, Pranas Gedvilas, Irena Poškaitė, Eugenija Daugintienė ir kiti.
Vėliau Valiaus surinkta trupė vaidino ir Jono Korenkos diplominiame spektaklyje – Gulbio H. Kaugverio „Traukiniai išvyksta rytą“. Prie jau išbandytų vaidintojų prisijungė ir daug kitų plungiškių. O su „Pinigėliais“ apvažiuoti Plungės rajono miesteliai bei visa Žemaitija.
Visgi bene svarbiausias įvykis įvyko pastačius Judžino O’Nilo „Virvę“, kur man teko vaidinti pagrindinį vaidmenį. Po įvairių regioninių ir respublikinių apžiūrų Plungės kultūros namų dramos kolektyvui buvo suteiktas Liaudies teatro vardas. Tuo metu tai buvo aukščiausias laiptelis, kuriuo galėjo užlipti saviveiklininkų kolektyvas.
V. Korenka Plungėje režisuodavo ir įvairius renginius, kuriuose pirmu smuiku „grodavo“ jo kolektyvo nariai.
Valiaus broliui Jonui pradėjus vadovauti Rokiškio liaudies teatrui, užsimezgė tampri draugystė: Rokiškyje daug kartų svečiavosi plungiškiai, o rokiškėnų spektakliai buvo rodomi Plungėje.
Paskatintas ankstesnių sėkmingų pastatymų, Valius griebė dar didesnį draminį kūrinį: Judžino O’Nilo „Meilė po guobomis“. Vaidinau kartu su Kultūros namų darbuotoja Violeta Žemguliene, bet jos tragiška mirtis privertė mus keisti kolektyvo sudėtį. Visgi spektaklis išvydo dienos šviesą, pagrindinio vaidmens atlikėja tapo Daiva Jablonskienė. Gaila, bet spektaklis buvo parodytas tik keletą kartų.
Atkūrus nepriklausomybę, vykome į Tukumą, Latviją, kur teatro festivalyje su pasisekimu parodėme ir mano režisuotą spektaklį pagal Juozo Grušo noveles „Mergaitė su balandžiais“ ir „Tu mušei Adomą“. Spektaklyje, natūralu, vaidino ir Valius. Turiu ir šiokį tokį įrašą iš festivalio Tukume bei nemažai nuotraukų iš anksčiau rodytų spektaklių. Apie tą laiką tikrai reikėtų dar pakalbėti ir parašyti, nes tai buvo vidurinis etapas teatro Plungėje istorijos. Gal tai padarysiu galvoje besisukančioje knygoje. Gal.
Valiui išvykus iš Plungės, dauguma jo trupės vaidintojų dirbo pas kitus režisierius: Feliciją Slušnienę, Virgilijų Noreiką. Tamprų ryšį pakeitė vis retėjantys pokalbiai telefonu…
Visgi Valerijus Korenka liks mano ir kitų jį pažinojusių ir buvusių kartu su juo scenoje atmintyje. Puikus teatrinis gyvenimas šiandieninėje Plungėje – tai ne tik šios dienos vaikų teatro vadovų Sigitos ir Romo Matulių nuopelnas, bet ir pasiekimas tos tradicijos, kurią scenoje savo laiku kūrė Valerijus Korenka ir jo bičiuliai.






Parašykite komentarą