Sauliaus Narkaus nuotr.Prieš dešimtmetį per Lietuvą nuvilnijo šalies pienininkystės ūkių organizuota akcija, kai norint pademonstruoti, kokia menka kaina mokama už litrą pieno, gyventojams nemokamai buvo dalijamas pienas. Pasipiktinę supirkimo kainų mažėjimu, ketvirtadienį pieno gamintojai prie Vyriausybės surengė analogišką akciją. Remiantis prieš akciją paskelbta informacija, ūkininkai planavo nemokamai išdalinti bent 15 tonų pieno. Kokiomis nuotaikomis gyvena mūsų rajono pieno gamintojai, ko jie tikisi iš šio protesto, trečiadienį kalbėjomės su Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininku Marijumi Kakčiu.
Pasidomėjus, ar Plungės rajono ūkininkai ruošiasi vykti į Vilnių, M. Kaktys patikslino, kad dalyvauti planavo pavieniai ūkių savininkai. To priežastis – organizuojamas Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Tad savo palaikymą plungiškiai žemdirbiai išreiškė ir morališkai, ir finansiškai. „Gal šiek tiek trūko informacijos ir didesnio koordinavimo, bet siekiai geri ir manome, kad kažkokį rezultatą pasieksime“, – telefonu kalbėjo M. Kaktys.
Kaip sakė skyriaus pirmininkas, aktualiausi pieno sektoriuje ūkininkams yra 3 dalykai. Visų pirma – gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, nes visiems trūksta apyvartinių lėšų, reikia mokėti už trąšas, chemikalus. Pakilusios kainos gali nulemti, jog daug kas atsisakys trąšų. Antra – skolinimasis palankiomis sąlygomis. „ILTE (Nacionalinis plėtros bankas) dabar yra labai nutolęs nuo žemdirbių, ir nelabai gauname paramos. Į tai įtraukta ir Žemės ūkio ministerija, kad kažkiek padėtų, kad mums būtų prieinamos lėšos“, – paaiškino M. Kaktys. Ir trečia – biurokratinės naštos mažinimas. „Ir mėšlo tręšimo planuose, ir deklaruojant, ir vykdant projektus – visur jos dar daug. Kalbama, kad mažinama, bet vis tiek sulaukiama nelogiškų, nekonkrečių paklausimų. Toks būtų plungiškių matymas“, – apibendrino pirmininkas.
M. Kaktys sutiko, kad pieno supirkimo kainos labai mažos. Suprantama, jas šiek tiek veikia rinka, tačiau ūkininkams sunku suprasti, kurioje vietoje perdirbėjai yra jas pamažinę, nes prekybininkai tebelaiko produktus tomis pačiomis pakilusiomis kainomis. Beje, įdomumo dėlei paminėsime, jog Lietuva pagal pieno supirkimo kainas Europoje yra antra, bet… nuo apačios. „Ši diskusija vyksta daug metų. Taip ir neaišku, kas – perdirbėjai ar prekybininkai – pasiima didžiąją pridėtinės vertės dalį. Sunku suprasti, kadangi tie du sektoriai nelabai kalbasi. Jau yra daryta, bet nepavyko. Būtų idealu, jei būtų paskirstyta, kiek priklauso gamintojui, kiek perdirbėjui, kiek prekybininkui. Ta diskusija vyksta jau seniai, bet kad kokie 20–25 procentai tektų žemdirbiui, niekada to nebuvo“, – apgailestavo pašnekovas.
Sauliaus Narkaus nuotr.Paklaustas, ko trūksta, kad diskusijos pagaliau įgautų realų pavidalą, M. Kaktys neslėpė, jog greičiausiai stinga politinės valios. „Grasinama Konkurencijos taryba, kad bus apskųsta, kad kišamasi į rinką, kad ji reguliuojama. Bet yra šalių, kur atitinkami žingsniai žengti, pvz., Ispanijoje numatyta, jog perdirbėjas ūkininkui negali mokėti žemiau savikainos. Kitos šalys taip pat priėmusios tvarką, kad bent jau ta minimali kaina būtų išlaikyta. O pas mus – laisva rinka ir moka, kas kiek nori. Dešimtmečiais ta bėda sprendžiama, ir netikiu, kad ją pavyktų išspręsti“, – reziumavo Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas.

pasiima didžiąją pridėtinės vertės dalį
Prieš protesto akciją skelbta, kad, nepriėmus skubių sprendimų, Lietuva gali netekti reikšmingos dalies pieno ūkių jau per artimiausius mėnesius. O kokia padėtis Plungės rajone? „Ūkių, kurie laiko iki 5 ar 10 karvių, skaičius po truputį mažėja. Stambesni ūkininkai, kurie laiko šimtą ir per šimtą karvių, laikosi. Nemaža dalis plungiškių yra žemės ūkio kooperatyvo „Pienas Lt“ nariai, tad pieno supirkimo kaina šiek tiek aukštesnė. Čia ir mažiems, ir dideliems ūkiams kaina skiriasi gal 2 centais, ne kaip kitos perdirbimo įmonės – iki 15 ar 18 centų yra numetusios. Kooperatyve mažiausia kaina turbūt 26 centai, – kalbėjo M. Kaktys. – Nemažai mūsų ūkininkų dalyvauja projektuose, yra įsipareigojimai ir iš senesnių, ir iš naujesnių, tad net ir sumažinti būtų gana sudėtinga, nes reikėtų grąžinti pinigus.“
Paklaustas, kokią mato žemės ūkio, pieno sektoriaus ateitį, pirmininkas buvo atviras: „Manau, kad išgyvensime krizę, nes jų buvo ir bus ne viena. Tokios krizės kartojasi kas treji metai ir turbūt kartosis, to neišvengsime. Per pakilimus ūkininkams reikėtų labiau pataupyti ir pasilikti šiokią tokią „pagalvę“. Bet daug investuojame, ir tada ateina krizė. Dabar reikia racionaliai leisti pinigus ir išgyventi šį laikotarpį. Kaip rodo Europos ir pasaulio rodikliai, šioks toks atsigavimas lyg ir matosi. Sakyčiau, dar reikės išgyventi iki rugsėjo. Taip, sudėtinga su pieno ūkiu, nes esi kaip ugniagesys, kuris niekada negali atsipalaiduoti.“
Pasiteiravus, kokių pokyčių per metus įvyko Plungės rajono gyvulininkystės sektoriuje, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė pateikė tokius skaičius: 2025 m. sausio 1 d. rajone buvo 765 gyvulių laikytojai, šių metų pirmą dieną jų skaičius – 684. Karvių laikytojų praėjusių metų pradžioje buvo 417, šiemet – 369.
1–2 karves 2025 m. laikė 186 ūkiai, 2026 m. – 159. 3–5 karves – atitinkamai 61 ir 54, 6–10 karvių – 53 ir 44, 11–20 karvių – 33 ir 37, 21–30 karvių – 31 ir 22, 31–50 karvių laikytojų skaičius išliko toks pats – 19, 51–100 karvių – 23 ir 19. Šiek tiek padaugėjo 101–150 karvių turinčių ūkių: 2025 m. buvo 10, šių metų pradžioje – 13. Daugiau kaip 151 karvę turinčių ūkių praėjusių metų pradžioje buvo tik vienas, šių metų pradžioje – jau du.





Parašykite komentarą