ELTOS nuotr.Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje savivaldybių vadovai ir tarybų nariai ragina Seimą keisti ydingą savivaldybių vadovų atlygio sistemą ir ateityje sukurti konkurencingas sąlygas į merų postus pritraukti kuo aukštesnės kvalifikacijos ir kompetencijos asmenis.
Rezoliucijoje primenama, kad nuo 2023 metų įsigaliojo naujas vietos savivaldos modelis, pagal kurį merai tapo vykdomąja institucija. Dėl to gerokai išaugo jų atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtys, tačiau darbo užmokestis išliko toks pat.
„Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais vidutiniškai padidėjo 65 procentais, švietimo įstaigų vadovų – 49 procentais. Tai – socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo,“ – sako LSA prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Pasak jo, Seimas turėtų įvertinti ir tai, kokio lygio vadovus valstybė nori pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus, būtina sukurti konkurencingas sąlygas.
Kaip žinia, merai jau ne pirmą kadenciją yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai. 59-ių iš 60-ies šalies savivaldybių merų atlyginimai yra mažesni už Seimo nario algą. LSA nurodo, kad pastarajai prilygsta tik sostinės mero atlyginimas: šių metų pirmąjį ketvirtį Valdas Benkunskas uždirbo 6 293 eurus (neatskaičius mokesčių).
LSA nuotr.„Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, jie atsakingi, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos, kasdien sprendžia begales strateginių ir techninių problemų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat kiek Seimo nario,“ – sako A. Klišonis.
LSA taip pat atkreipia dėmesį į merų darbo specifiką: jiems dažnai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai negali gauti jokio atlygio. Vis dėlto viešojoje erdvėje rinkėjai nevengia išsakyti kritikos dėl to, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis, dalyvaudami vietos bendruomenių renginiuose, merai užsiima politikavimu ir savo atstovaujamos partijos reklamavimu, o ne tiesioginiu savo darbu.
Kaip bebūtų, merai minėtoje rezoliucijoje ragina Seimą pakeisti Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, kitų didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4 koeficientas, o daugumos kitų merų algos koeficientas yra 3.
Rezoliucijoje taip pat kviečiama apsvarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą. Minėti priedai, leidę daugiausiai uždirbti daug metų perrenkamiems mažų savivaldybių merams, panaikinti 2023 metais. Iki tol mažytės Rietavo savivaldybės meras, šias pareigas einantis nuo 2000-ųjų, uždirbdavo daugiau nei sostinės savivaldybės vadovas.
Šiuo metu Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio alga (neatskaičius mokesčių) siekia 4 999 eurus, Plungės rajono mero A. Klišonio – 5 356.






Parašykite komentarą