„Žemaičio“ nuotr.

Siekdama supaprastinti valstybinės žemės naudojimą, Aplinkos ministerija pakeitė Vietos savivaldos, Žemės ir Žemės reformos įstatymus. Dalis pokyčių jau įgyvendinta: per pirmąjį žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos etapą savivaldybėms perėjo daugiau kaip 112 tūkst. hektarų miestų bei miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės. O ateity savivaldybėms planuojama perduoti valdyti ir kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę.

Tokiai ministerijos iniciatyvai pritaria tiek Plungės rajono meras Audrius Klišonis, tiek ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Visgi abu politikai sutartinai teigia, jog tokiems pakeitimams yra būtina tinkamai pasirengti. A. Černeckio nuomone, numatytiems tikslams įgyvendinti šiuo metu trūksta specialistų.

Numatoma, kad nuo 2027 m. liepos 1 d. visos valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas vykdys nebe savivaldybių tarybos, o merai.

Tikimasi, jog toks funkcijų perskirstymas padės sutrumpinti procesus. Žmonėms nebereikės laukti, kol būtini sprendimai bus priimti savivaldybių tarybų posėdžiuose. Manoma, kad pertvarka taip pat leis greičiau įveiklinti valstybinę žemę.

Šie įstatymų pakeitimai užtikrins, kad valstybinė žemė būtų naudojama racionaliau.

Ministerijos pranešime skelbiama, kad su valstybinės žemės valdymu susijusios procedūros taps vieningos bei nuoseklios, o kaimiškose vietovėse vykdomos procedūros niekuo nebesiskirs nuo atliekamų miestuose ar miesteliuose.

Šie įstatymų pakeitimai atneš naudos fiziniams asmenims, kurie tvarko kasdienius reikalus, susijusius su valstybine žeme. Pokyčiai taip pat palies ir juridinius asmenis, kuriems tenka spręsti valstybinės žemės naudojimo bei valdymo klausimus.

Per pirmąjį žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos etapą savivaldybėms perėjo daugiau kaip 112 tūkst. hektarų miestų bei miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės. Didžiausia dalis valstybinės žemės sklypų arba jų dalių ir nesuformuotos valstybinės žemės plotų buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Jai atiteko 7 136 sklypai arba 7 756 hektarai.

Rietavo savivaldybės meras A.Černeckis „Žemaičiui“ teigė, kad šioje srityje pertvarka yra būtina, nes dabartinė situacija, kai dėl mieste esančios valstybinės žemės reikia kreiptis į Savivaldybę, o dėl kaime – į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), apsunkina gyventojų kasdienybę. NŽT skyriuose trūkstant specialistų nepavyksta tinkamai suteikti reikiamas paslaugas.

Kita vertus, įstatymų pakeitimus gali lydėti ir nenumatytos kliūtys. A. Černeckio nuomone, būtina geriau perskirstyti numatytus darbus: „Darbus privalės atlikti savivaldybės, o NŽT užsiims kontrole. Suprantama, kad kontroliuoti nėra lengva, tačiau dirbti yra kur kas sunkiau. Pirmiausia reikėtų galvoti apie tai, kas dirbs. Atrodo, kad savivaldybės iš kažkur ištrauks reikiamus specialistus bei juos parengs. Tokių stebuklų tiesiog nebūna.“

Meras akcentuoja, jog iškilusią problemą bandoma spręsti. Šis klausimas aptartas ir su Žemės ūkio akademijos atstovais. Susitikimo metu diskutuota, kaip į regionus pritraukti tik ką studijas baigusius jaunus žemėtvarkininkus. Vis dėlto, A. Černeckio nuomone, tinkamam pasirengimui reikia kur kas daugiau laiko.

Šią ministerijos iniciatyvą panašiai vertina ir Plungės rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas A. Klišonis. Valstybinės žemės valdymo perdavimą savivaldai jis laiko logiška žemės reformos kryptimi.

Pasak A. Klišonio, pertvarka leis efektyviau naudoti valstybinę žemę. Visgi Plungės meras sakė besitikintis, kad pirmiausia bus patobulinti procesai, kuriais šiuo metu yra administruojama miestų ir miestelių valstybinė žemė.