Plungės rajono savivaldybės nuotr.

Su­kak­tu­vi­nin­kę pa­svei­ki­no, gar­bin­gu jos am­žiu­mi pa­si­džiau­gė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras Žyd­rū­nas Pu­raus­kis ir So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Pui­do­kie­nė. „Džiau­gia­mės to­kią sau­lė­tą pa­va­sa­rio die­ną ga­lė­da­mi jus pa­svei­kin­ti, lin­ki­me jums stip­rios svei­ka­tos ir di­džiuo­ja­mės, kad to­kių pui­kių žmo­nių tu­ri­me sa­vo bend­ruo­me­nė­je“, – svei­ki­no vi­ce­me­ras.

A. Stoč­ku­vie­nė pa­pa­sa­ko­jo, kad tu­ri dvi duk­ras Ali­ną ir Bi­ru­tę bei sū­nų Al­gi­man­tą, o taip pat – ke­tu­ris anū­kus ir tiek pat proa­nū­kių. Duk­ros, nors gy­ve­na ki­tuo­se mies­tuo­se, daž­nai ma­mą ap­lan­ko, o štai Al­gi­man­tas kar­tu su ja gy­ve­na. „Re­gė­ji­mas, klau­sa šiek tiek pa­si­lpę, ko­jos ne­be taip ge­rai lai­ko, o dau­giau ne­tu­riu kuo skųs­tis. La­bai džiau­giuo­si, kad duo­da­mas to­kį am­žių Die­vu­lis man ir švie­sų pro­tą, ge­rą at­min­tį iš­lai­kė“, – pa­sa­ko­jo se­no­lė.

Mo­te­ris pa­si­džiau­gė sa­vo sū­nu­mi, duk­ro­mis, ku­rios at­va­žia­vu­sios vis­ką su­tvar­ko, vis­kuo pa­si­rū­pi­na, kai­my­ne An­ce­le, ku­ri ir gim­ta­die­nio pro­ga pas ją už­su­ko, o taip pat ją lan­kan­čio­mis so­cia­li­nė­mis dar­buo­to­jo­mis, ku­rios ir nu­mau­do, ir pa­mankš­ti­na, ir val­gį pa­ga­mi­na.

„Ska­niai val­gau, ge­rai iš­si­mie­gu, o ko dau­giau to­kia­me am­žiu­je rei­kia. Tik šią­nakt kaž­ko ne­mie­go­jau – prieš at­vyks­tant sve­čiams jau­di­nau­si. Ir kai anū­kė pa­skam­bi­no, sa­kau, Gied­re­le, ne­tu­riu lai­ko, ne­ga­liu kal­bė­ti, nes pas ma­ne iš Sa­vi­val­dy­bės tu­ri at­vyk­ti, tu­riu ap­si­reng­ti, pa­si­ruoš­ti“, – juo­ka­vo A. Stoč­ku­vie­nė.

Pak­laus­ta apie praei­tį, su­kak­tu­vi­nin­kė mi­nė­jo, kad au­go ke­tu­rių vai­kų šei­mo­je, kad dar­bin­gą sa­vo am­žių pra­lei­do dirb­da­ma bu­hal­te­re, kad prieš 21 me­tus pa­lai­do­jo sa­vo vy­rą, ku­ris bu­vo pui­kus me­džio meist­ras.

„La­bai grei­tai lai­kas bė­ga, la­bai grei­tai ir tie 101-eri atė­jo. At­ro­do, net ne­spė­ju tų die­nų skai­čiuo­ti – čia pir­ma­die­nis, čia jau sek­ma­die­nis. Kai dar šiek tiek at­šils, ei­siu į kie­mą, gam­ta pa­si­džiaug­siu. O jei ir 102 me­tų su­lauk­siu, bū­ti­nai vėl į ma­no gim­ta­die­nį at­va­žiuo­ki­te. Kvie­čiu iš anks­to“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ko­jo A. Stoč­ku­vie­nė.

O mes pa­ža­dė­jo­me – bū­ti­nai at­va­žiuo­ti. Ir dar kar­tą pa­čios stip­riau­sios svei­ka­tos ir ge­rų die­nų pa­lin­kė­jom.