Al­sė­džiuo­se dir­ban­tis tel­šiš­kis Jo­nas To­nai­tis sa­vo dar­bo vie­to­je ku­rį lai­ką tu­rė­jo „kai­my­ną“. Ant lu­bų ka­ban­tį gy­vū­nė­lį jis pa­ste­bė­jo vi­sai at­si­tik­ti­nai, ta­čiau nu­spren­dė jo ne­truk­dy­ti – pa­ma­nė, kad tai šikš­nos­par­nis, ku­ris čia tie­siog per­žie­mos ir atė­jus pa­va­sa­riui iš­skris. Vis dėl­to lai­kui bė­gant si­tua­ci­ja ėmė kel­ti klau­si­mų.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pa­va­sa­ris jau ge­ro­kai įsi­bė­gė­jo, o ne­ti­kė­tas sve­čias vis dar ka­bė­jo to­je pa­čio­je vie­to­je. Ga­liau­siai Jo­nas nu­ta­rė jį at­sar­giai pa­ju­din­ti, ir tuo­met paaiš­kė­jo, kad gy­vū­nė­lis, de­ja, ne­be­gy­vas.

Paė­męs į ran­kas ra­di­nį vy­ras ap­žiū­rė­jo ati­džiau. Nors iš pir­mo žvilgs­nio jis pri­mi­nė šikš­nos­par­nį, ta­čiau at­ro­dė neįp­ras­tai – ypač iš­si­sky­rė il­gos au­sys. „Esu ma­tęs šikš­nos­par­nių, bet šis tik­rai ki­toks“, – ste­bė­jo­si Jo­nas.

Neįp­ras­tas ra­di­nys kė­lė klau­si­mų. Vy­ras ėmė do­mė­tis in­ter­ne­te, svars­ty­da­mas, ar tai ga­lė­tų bū­ti ko­kia re­ta, o gal net ir in­va­zi­nė rū­šis. Taip ne­ti­kė­tas ra­di­nys dar­bo vie­to­je vir­to ne­ti­kė­ta mįs­le, į ku­rią Jo­nas vis dar ieš­ko at­sa­ky­mo.

Iš Tel­šių ki­lęs Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ly­dis pa­tvir­ti­no, kad Jo­no ras­tas gy­vū­nė­lis tik­rai yra šikš­nos­par­nis.

„Pa­si­tiks­li­nęs dar su šikš­nos­par­nių spe­cia­lis­tais, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai ru­da­sis au­sy­lis. Tai Lie­tu­vos rau­do­no­jo­je kny­go­je ar­ba, tiks­liau, sau­go­mų rū­šių są­ra­še esan­ti gy­vū­nų rū­šis. Sau­go­ma net vi­sos Eu­ro­pos mas­tu“, – sa­kė di­rek­to­rius.

R. Ly­dis tei­gė, kad ar­ti­mo pa­si­ma­ty­mo su to­kiu au­sy­liu nė­ra tu­rė­jęs, iš bal­so be de­tek­to­riaus nie­kaip neats­kir­si. Jam te­ko čiu­pi­nė­ti van­de­ni­nį pe­lėau­sį, šikš­niu­ką.