Aloyzo Meškausko šeimos asmeninio albumo nuotr.

Neseniai mus paliko iškilus muzikos kūrėjas ir pedagogas Aloyzas Meškauskas. Kompozitorius mirė kovo 17 dieną Rietave. Menininko meilė muzikai neišblėso visą gyvenimą. Dar vaikystėje Aloyzas grojo savadarbiu smuiku. Baigęs mokslus, atrado mokytojo pašaukimą bei ilgą laiką dirbo pedagogu. Gyvendamas Plungėje jis ne tik mokytojavo, bet ir vadovavo mėgėjų chorams. O išėjęs į užtarnautą poilsį ir būdamas vargonininku, jis išleido kelis kompaktinius diskus su kantičkomis.

Muzikavo nuo vaikystės

Kompozitorius gimė 1931 m. spalio 15 d. Plungės rajone, Norgalviuose. Augo kartu su septyniais broliais ir seserimis. Visa šeima turėjo gerą klausą.

Aloyzo polinkis į muziką išryškėjo dar vaikystėje. A. Meškauskas tuomet dar savo akyse nebuvo net regėjęs tikro smuiko. Šiaip ar taip, tai jam nesutrukdė jį susikonstruoti pačiam. Instrumentą susikalė iš lentelių. Savo muzikinius gebėjimus jaunajam muzikantui teko demonstruoti karvidėje, nes groti namuose niekas neleido.

Baigęs Rietavo progimnaziją, 1949 metais A. Meškauskas nusprendė įstoti į Klaipėdos muzikos mokyklą. Šį žingsnį žengė paskatintas savo brolio Rufo. Be solinio dainavimo, kompozitoriui taip pat teko baigti ir mokytojų seminariją. Mokytis vien muzikinių subtilybių jaunuoliui neleido mama, sakiusi, kad „visi muzikantai yra mergininkai ir girtuokliai“. Taip anuomet kaimo žmonės suvokė muzikavimą.

Mokslus kompozitoriui teko nutraukti dėl tarnybos sovietinėje armijoje. Studijas pratęsė grįžęs iš tarnybos, tačiau jau nebe kaip solistas, o kaip chorvedys. Studijų metu A. Meškauskas vadovavo ir įvairiems Klaipėdos meno kolektyvams. Vėliau nusprendė baigti ir choro dirigavimą. Beveik tuo pačiu metu jis vadovavo ir Kretingalės septynemetės mokyklos chorui bei skudučių ansambliui.

Įkūrė muzikos mokyklą

Gavęs paskyrimą, 1958 metais A. Meškauskas Kretingoje atidarė muzikos mokyklą. Ji įkurta dviaukščiame name Kęstučio gatvėje. Tapęs pirmuoju direktoriumi, kompozitorius pats viskuo rūpinosi. Iš pradžių mokykloje nebuvo net baldų. Kaip prisiminė A. Meškauskas, baldus jie atsivežė iš Vilniaus. Buvo būtini ir instrumentai, dėl to direktorius, užsimetęs ant savo pečių, traukiniu parsigabeno tris akordeonus.

Kartu su kompozitoriumi, mokykloje triūsė ir buvę jo mokslo draugai. Eugenija Rupeikienė mokė groti kanklėmis, fortepijonu – Gracija Lugaitė. Smuiko subtilybėmis dalijosi Vytautas Strikas. Darbas mokykloje nebuvo paprastas. Vienoje patalpoje kartais tekdavo dirbti ir keliems mokytojams.

Kretingos muzikos mokyklos direktoriumi A. Meškauskas išdirbo porą metų. Pasak paties Aloyzo, būtent čia ir prasidėjo jo kūrybinis kelias. Čia atėjo ir pirmasis didelis gyvenimo džiaugsmas. Kretingoje kompozitorius sukūrė savo pirmąją dainą „Širdies ilgesys“. Jos žodžius sukūrė Aloyzo žmona Emilija Meškauskienė. Deja, pora kartu gyveno tik metus. Būdama jauna, Emilija mirė nuo vėžio.

Rengė Plungės kolektyvus

Reikšminga muziko gyvenimo dalis prabėgo Plungėje. Nuo 1969 iki 1985 metų A. Meškauskas dirbo Plungės vaikų muzikos mokyklos direktoriumi ir mokytoju, vadovavo mėgėjų chorams. Kompozitoriaus parengtas „Linų audinių“ fabriko mišrusis choras 1970 m. dalyvavo respublikinėje dainų šventėje. Kartu su G. Pakalniene, muzikas paruošė ir Plungės rajono „Minijos“ liaudies meno gaminių įmonės mišrųjį chorą.

Būdamas pensinio amžiaus A. Meškauskas pasinėrė į religinę muziką. Maždaug 2000 metais jis tapo Klaipėdos rajono Vėžaičių bažnyčios vargonininku. Tuo metu prasidėjo kitas kompozitoriaus kūrybos tarpsnis. Lenkiškais rašmenimis parašytas kantičkas jis perrašinėjo lietuviškai. Dėl to jam teko nusipirkti kompiuterį bei išmokti juo naudotis. Kantičkos atsidūrė knygelėse ir buvo dalijamos laidotuvių metu.

Kiek vėliau muzikas tapo Rietavo parapijos vargonininku. Rietave gimė mintis išleisti su šeima įrašytus kantičkų kompaktinius diskus. Kompozitoriaus kūryba atgulė ir į knygų puslapius. Iš viso jis išleido šešias knygas. Viena iš pirmųjų knygų – tai muzikos rinkinys „Skudučiai mokyklose“. Mokiniai iš šio rinkinio grojo apie du dešimtmečius.