Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

Andrius Zapūstas ir jo darbai

Andrius Zapūstas – tėtis, vyras, tatuiruočių meistras. Grįžęs į Lietuvą iš emigracijos, įsikūrė Rietave. Kaip pats sako, yra paprastas vyrukas iš Pasvalio. Galime tik pritarti – pašnekovas sudarė kuklaus ir nelabai mėgstančio girtis žmogaus įvaizdį. Atsikraustęs į žmonos gimtinę, čia susikūrė sau darbo vietą ir sėkmingai daro įspūdingiausias tatuiruotes savo studijoje. Vyras pamena, kaip mokykloje pasvajodavo apie šią profesiją. Dar būdamas vaikas net yra pardavęs kelis savo pieštus paveikslus, nes jie labai patikę žmonėms. Galima sakyti, tai ir buvo jo startas į meno pasaulį.

– Andriau, papasakokite, koks buvote vaikystėje. Kaip suprantu, jau tada svajojote daryti tatuiruotes?
– Būdamas keturiolikos metų padariau pačią pirmąją tatuiruotę. Ir ne bet kam, o pats sau. Tai buvo A raidė. Jau nuo mažens mėgau piešti, tapyti. Mokykloje tai sekėsi, buvau pastebėtas ir įvertintas. Gaila, bet meno mokyklos lankyti negalėjau, to neleido finansinė šeimos padėties. Taip pat buvau sportininkas, teko net respublikinėse varžybose dalyvauti ir laimėti bėgimo ir sunkiosios atletikos rungtyse.

– O kaip prasidėjo kelias į svajonės išpildymą?
– Tatuiravimu užsiimu jau dešimt metų. Iš pradžių praktikuodavausi ant netikros odos, kreipdavausi į specialistus pagalbos ir patarimų. Noras buvo toks didelis. Tačiau gyvenimas nukreipė mane visai kita linkme – teko emigruoti dirbti ir gyventi į Angliją. Taip mano svajonė laikinai buvo pamiršta, bet, žinoma, ji niekur nedingo. Kiek laiko praėjus, draugai, žinodami apie mano talentą, kreipėsi į mane, kad padaryčiau tatuiruotę. Padariau tai vienam, tai kitam. Po to pravertė žmonių rekomendacijos.

Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

– Labai įdomu, o kas gi buvo toliau?
– Tada susipažinau su savo būsima žmona Dalia. Ji sužinojo, kad gebu daryti tatuiruotes. Ir pastebėjo, kaip reaguodavau į tatuiruočių salonus, kai pro juos eidavome. Aš visada juos nulydėdavau žvilgsniu, kartais pasakydavau, kad čia turėčiau būti ir aš.

Dalia mane paragino surizikuoti. Tad susitvarkiau visus reikiamus dokumentus, gavau leidimus, lankiau kursus tam, kad galėčiau oficialiai dirbti šį darbą. Pirmieji klientai ateidavo pas mus į vieno kambario butą, kuriame buvau laikinai įsiruošęs savo darbo vietą. Vėliau pamatėme, kad paklausa didžiulė, tad išsinuomojome visą namą. Jo pirmame aukšte įkūrėme erdvią studiją. Ten pradėjau dirbti visu tempu. Sekėsi tikrai puikiai.

– Suprantu, kad tai buvo puikus verslo startas Anglijoje. O kaip atsidūrėte Rietave?
– Taip, studija tikrai klestėjo. Bet gyvenimas vėl pasuko kita linkme ir teko grįžti atgal į Lietuvą. Nusprendėme kraustytis į žmonos gimtinę – į Rietavą. Nutarėme dar kartą rizikuoti ir atidaryti tatuiruočių studiją, tik jau šį kartą savo šalyje. Investavome santaupas. Tačiau ne viskas klostėsi taip sklandžiai, kaip būtume norėję. Tada, kai grįžome ir atidarėme studiją, Lietuvoje prasidėjo COVID-19 pandemija ir aš nebegalėjau dirbti. Tai mūsų šeimai buvo tikras iššūkis. Šis laikotarpis buvo tikrai sunkus, bet manęs tai nesustabdė, tik paskatino eiti pirmyn.

Grįžti į Lietuvą buvo senas mano noras. Svajodavau, kad mano vaikai basomis bėgios per žalią Lietuvos žolę. Nes tikrai labai myliu Lietuvos gamtą ir visada norėjau čia grįžti.

– Smagu, kad jau įsitvirtinote čia, įveikėte įvairias užpuolusias negandas. O kaip dėl ateities, gal jau turite kokių planų?
– Taip, yra tų svajonių ir tikslų. Ateityje norėtųsi atidaryti didesnę studiją didmiestyje. Galbūt kviesiu ir kolegas prisijungti, nebedirbsiu vienas. Norėtųsi padėti jauniems talentams, nes suprantu, kaip yra nelengva pradėti. Kažkada aš sutikau žmonių, kurie man padėjo. Šiuo metu irgi turiu mokinių, kuriems negaila išduoti tam tikras profesines paslaptis.

– Gal galėtumėte papasakoti, kokių įdomių ar keistų situacijų buvo nutikę su klientais?
– Taip, yra tekę keletą kartų atsisakyti tatuiruot, nes užsakymas peržengė visas ribas. Buvo žmogus, kuris per visą nugarą norėjo išsitatuiruoti užrašą „Made in SSRS“ (liet. – „Pagaminta Sovietų Sąjungoje“).

Taip pat pamenu, kai vaikinas išsitatiuravo savo merginos vardą, o po kelių savaičių paprašė pakoreguoti tatuiruotę, nes jie išsiskyrė. Tad iki šiol, jeigu žmogus nori pasidaryti vardinę tatuiruotę, visada perklausiu du kartus. Kai kada žmonės turėtų būti atsakingesni dėl savo pasirinkimų.

– Kas labiau bijo tatuiravimo skausmo – vyrai ar moterys?
– Moterys yra atsparesnės skausmui – vienareikšmiškai.

Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

– O, kaip manote pats, kuo jūs skiriatės nuo kitų šios sferos specialistų?

– Manau, kad niekas niekada neturėtų galvoti, kad yra tobulas, nes tada nebus kur judėti į priekį. Esu gana savikritiškas. Visada suteikiu žmonėms galimybę išsakyti savo norus ir, jei nori kažkur kažką pakeisti, korekcijas klientams visada atlieku nemokamai. Nes mano klientai yra mano draugai. Aš juos priimu kaip šeimos narius ir niekada į juos nežiūriu kitaip. Visada stengiuosi susibendrauti ir nuraminti, kad neliktų baimės ar įtampos. Ypač kai klientas darosi pačią pirmąją savo tatuiruotę. Svarbu, kad žmogus jaustųsi saugiai.

Andriaus Zapūsto asmeninio albumo nuotr.

– Ar yra kažkokių tatuiruočių tendencijų ar madų?
– Kaip minėjau, šioje sferoje esu ne vienerius metus ir galiu paliudyti, kad tikrai būna mados. Pavyzdžiui, vienais metais visi tatuiravosi miškus. Kitais metais gali būti, pavyzdžiui, mėnulis ir t. t. Aš visada perklausiu, ar žmogus tikrai nori pasidaryti tai, kas yra ant bangos. Tokiais atvejais pasiūlau ir kitų variantų, kad klientas, pagautas tendencijų, praėjus metams nesigailėtų.

– Ar yra specialių rekomendacijų, kaip reikia prižiūrėti padarytas tatuiruotes?
– Taip, visada informuoju klientą, kaip tai daryti. Tatuiruotės padarymas ir jos priežiūra yra tolygiai svarbu. Jeigu jos tinkamai neprižiūrėsi, tai jos grožis ir kokybė gali kisti. Kurį laiką negalima maudytis ar eiti į pirtį, yra ir kitų rekomendacijų, tad prieš praveriant tatiuruočių salono duris reikėtų labai atsakingai pagalvoti apie tolesnę tatuiruotės priežiūrą.

– O ko palinkėtumėte tiems, kurie planuoja darytis savo svajonių tatuiruotę?
– Pirma, noriu pasinaudoti proga ir padėkoti savo klientams ir žmonėms, kurie tiki ir pasitiki manimi. Labai vertinu ir dėkoju, kad yra supratingi. Man tai labai svarbu. Taip pat noriu palinkėti priimti atsakingus sprendimus ir dukart pagalvoti prieš ką nors darant, ypač jei atėjo noras išsitatiuruoti savo mylimojo ar mylimosios vardą.