Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trampo susitikimas Baltuosiuose rūmuose tapo šou, kuris dar ilgai išliks daugelio atmintyje. Dar nežinome, kokią įtaką tai turės Ukrainai. Bet žinome, ko siekė V. Zelenskis.

Jis susidūrė su dideliu spaudimu, bet neatsitraukė nuo savo principų – demokratijos, nepriklausomybės, Ukrainos išlikimo. Aiškiai pabrėžė, kas yra agresorius ir kas yra auka. Už tai, kad nesiklaupė ant kelių ir nepuolė girti JAV prezidento ir viceprezidento ar jų kostiumų, buvo išprašytas lauk.

Tvirtos vertybės padeda valstybei išlaikyti nepriklausomybę ir pelnyti pagarbą pasaulyje. Tai nėra tik gražūs žodžiai. Ukrainos pavyzdys rodo, kaip, net esant dideliam spaudimui, šalis tvirtai laikosi savo pozicijos. Ne be reikalo po šio išpuolio prieš V. Zelenskį daugelio šalių lyderiai paskelbė, kad palaiko jį.

Lietuva taip pat išgyveno laikotarpį, kai turėjo laikytis savo principų. Mūsų tvirta pozicija ir pasiryžimas ginti vertybes padėjo atgauti nepriklausomybę.

Jei 1990 metais būtume išsigandę ir atsisakę kovoti už nepriklausomybę, mūsų istorija būtų visiškai kitokia. Sovietų Sąjunga tuo metu dar buvo galinga. Jeigu tuomet būtume nusileidę, vargu, ar šiandien būtume laisvi. Lietuva būtų ir toliau gyvenusi okupuota, autoritarinėje sistemoje. Kova už nepriklausomybę leido išvengti šios tragedijos.

Tapome gerbiama ir stipria valstybe, kuri dalyvauja tarptautinėje politikoje. Kurios ministrų nuomonių klausia didžiausios pasaulio televizijos.

Ginti savo vertybes nėra lengva. Parama kitoms šalims ir sankcijos reikalauja resursų, o tai patinka ne visiems. Spėju, kad ir ne vienas jūsų yra kėlęs klausimą – kodėl mes padedame Ukrainai? Ši parama atsiperka: Lietuva įgijo stiprių sąjungininkų ir tapo gerbiama pasaulyje. O svarbiausia – mes žinome, kad darome teisingą dalyką. Ir iš esmės neturime kitos išeities. Giname ne tik Ukrainą, bet ir Lietuvą.

Demokratija ir laisvė – ne tik gražios idėjos. Tai pamatai, ant kurių statome Lietuvos ateitį.